1 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.

2 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.

3 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.

4 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.

5 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

6 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.

7 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.

8 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.

9 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.

10 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.

11 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.

1 Ó Deus, tu és o meu Deus; ansiosamente te busco. A minha alma tem sede de ti; a minha carne te deseja muito em uma terra seca e cansada, onde não há água.

2 Assim no santuário te contemplo, para ver o teu poder e a tua glória.

3 Porquanto a tua benignidade é melhor do que a vida, os meus lábios te louvarão.

4 Assim eu te bendirei enquanto viver; em teu nome levantarei as minhas mãos.

5 A minha alma se farta, como de tutano e de gordura; e a minha boca te louva com alegres lábios.

6 quando me lembro de ti no meu leito, e medito em ti nas vigílias da noite,

7 pois tu tens sido o meu auxílio; de júbilo canto à sombra das tuas asas.

8 A minha alma se apega a ti; a tua destra me sustenta.

9 Mas aqueles que procuram a minha vida para a destruírem, irão para as profundezas da terra.

10 Serão entregues ao poder da espada, servidão de pasto aos chacais.

11 Mas o rei se regozijará em Deus; todo o que por ele jura se gloriará, porque será tapada a boca aos que falam a mentira.