1 Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!

2 Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.

3 Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.

4 Jie sako: "Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų".

5 Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;

6 Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,

7 Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.

8 Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.

9 Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;

10 jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.

11 Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus,

12 kurie sakė: "Pasiglemžkime Dievo žemes!"

13 Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.

14 Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,

15 taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.

16 Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

17 Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.

18 Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!

1 Ó Deus, não guardes silêncio; não te cales nem fiques impassível, ó Deus.

2 Pois eis que teus inimigos se alvoroçam, e os que te odeiam levantam a cabeça.

3 Astutamente formam conselho contra o teu povo, e conspiram contra os teus protegidos.

4 Dizem eles: Vinde, e apaguemo-los para que não sejam nação, nem seja lembrado mais o nome de Israel.

5 Pois à uma se conluiam; aliam-se contra ti

6 as tendas de Edom e os ismaelitas, Moabe e os hagarenos,

7 Gebal, Amom e Amaleque, e a Filístia com os habitantes de tiro.

8 Também a Assíria se ligou a eles; eles são o braço forte dos filhos de Ló.

9 Faze-lhes como fizeste a Midiã, como a Sísera, como a Jabim junto ao rio Quisom,

10 os quais foram destruídos em En-Dor; tornaram-se esterco para a terra.

11 Faze aos seus nobres como a Orebe e a Zeebe; e a todos os seus príncipes como a Zebá e a Zalmuna,

12 que disseram: Tomemos para nós as pastagens de Deus.

13 Deus meu, faze-os como um turbilhão de pó, como a palha diante do vento.

14 Como o fogo queima um bosque, e como a chama incedeia as montanhas,

15 assim persegue-os com a tua tempestade, e assombra-os com o teu furacão.

16 Cobre-lhes o rosto de confusão, de modo que busquem o teu nome, Senhor.

17 Sejam envergonhados e conturbados perpetuamente; sejam confundidos, e pereçam,

18 para que saibam que só tu, cujo nome é o Senhor, és o Altíssimo sobre toda a terra.