1 Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo!

2 Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu

3 dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs.

4 Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane.

5 Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane.

6 Aš sakiau: "O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus.

7 Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau.

8 Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų".

9 Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

10 Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda.

11 Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.

12 Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.

13 Bet tu­žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis!

14 Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.

15 Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų.

16 Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.

17 Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,

18 išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.

19 Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo.

20 Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį.

21 Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

22 Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.

23 Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi.

1 Dá ouvidos, ó Deus, à minha oração, e não te escondas da minha súplica.

2 Atende-me, e ouve-me; agitado estou, e ando perplexo,

3 por causa do clamor do inimigo e da opressão do ímpio; pois lançam sobre mim iniqüidade, e com furor me perseguem.

4 O meu coração confrange-se dentro de mim, e terrores de morte sobre mim caíram.

5 Temor e tremor me sobrevêm, e o horror me envolveu.

6 Pelo que eu disse: Ah! quem me dera asas como de pomba! então voaria, e encontraria descanso.

7 Eis que eu fugiria para longe, e pernoitaria no deserto.

8 Apressar-me-ia a abrigar-me da fúria do vento e da tempestade.

9 Destrói, Senhor, confunde as suas línguas, pois vejo violência e contenda na cidade.

10 Dia e noite andam ao redor dela, sobre os seus muros; também iniqüidade e malícia estão no meio dela.

11 Há destruição lá dentro; opressão e fraude não se apartam das suas ruas.

12 Pois não é um inimigo que me afronta, então eu poderia suportá-lo; nem é um adversário que se exalta contra mim, porque dele poderia esconder-me;

13 mas és tu, homem meu igual, meu companheiro e meu amigo íntimo.

14 Conservávamos juntos tranqüilamente, e em companhia andávamos na casa de Deus.

15 A morte os assalte, e vivos desçam ao Seol; porque há maldade na sua morada, no seu próprio íntimo.

16 Mas eu invocarei a Deus, e o Senhor me salvará.

17 De tarde, de manhã e ao meio-dia me queixarei e me lamentarei; e ele ouvirá a minha voz.

18 Livrará em paz a minha vida, de modo que ninguém se aproxime de mim; pois há muitos que contendem contra mim.

19 Deus ouvirá; e lhes responderá aquele que está entronizado desde a antigüidade; porque não há neles nenhuma mudança, e tampouco temem a Deus.

20 Aquele meu companheiro estendeu a sua mão contra os que tinham paz com ele; violou o seu pacto.

21 A sua fala era macia como manteiga, mas no seu coração havia guerra; as suas palavras eram mais brandas do que o azeite, todavia eram espadas desembainhadas.

22 Lança o teu fardo sobre o Senhor, e ele te susterá; nunca permitirá que o justo seja abalado.

23 Mas tu, ó Deus, os farás descer ao poço da perdição; homens de sangue e de traição não viverão metade dos seus dias; mas eu em ti confiarei.