1 Viešpatie, į Tave keliu savo sielą.

2 Mano Dieve, pasitikiu Tavimi. Tenebūsiu sugėdintas, tenedžiūgaus dėl manęs mano priešas.

3 Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties.

4 Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų.

5 Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.

6 Viešpatie, atsimink gailestingumą ir malones, kurios yra nuo amžių.

7 Užmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, pagal savo gailestingumą.

8 Geras ir teisus yra Viešpats, todėl nusidėjėliams kelią parodo.

9 Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius.

10 Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų.

11 Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė.

12 Žmogų, kuris bijo Viešpaties, Jis mokys pasirinkti kelią.

13 Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą.

14 Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.

15 Visada mano akys į Viešpatį krypsta­Jis mano kojas išpainios iš pinklių.

16 Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs.

17 Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų.

18 Pažvelk į mano vargą bei skausmą ir atleisk visas mano nuodėmes.

19 Matai, kaip daug mano priešų, kaip baisiai manęs jie nekenčia.

20 Saugok mano sielą ir gelbėk mane, kad nebūčiau sugėdintas, nes pasitikiu Tavimi.

21 Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs!

22 Dieve, išgelbėk Izraelį iš visų nelaimių!

1 A ti, Senhor, elevo a minha alma.

2 Deus meu, em ti confio; não seja eu envergonhado; não triunfem sobre mim os meus inimigos.

3 Não seja envergonhado nenhum dos que em ti esperam; envergonhados sejam os que sem causa procedem traiçoeiramente.

4 Faze-me saber os teus caminhos, Senhor; ensina-me as tuas veredas.

5 Guia-me na tua verdade, e ensina-me; pois tu és o Deus da minha salvação; por ti espero o dia todo.

6 Lembra-te, Senhor, da tua compaixão e da tua benignidade, porque elas são eternas.

7 Não te lembres dos pecado da minha mocidade, nem das minhas transgressões; mas, segundo a tua misericórdia, lembra-te de mim, pela tua bondade, ó Senhor.

8 Bom e reto é o Senhor; pelo que ensina o caminho aos pecadores.

9 Guia os mansos no que é reto, e lhes ensina o seu caminho.

10 Todas as veredas do Senhor são misericórdia e verdade para aqueles que guardam o seu pacto e os seus testemunhos.

11 Por amor do teu nome, Senhor, perdoa a minha iniqüidade, pois é grande.

12 Qual é o homem que teme ao Senhor? Este lhe ensinará o caminho que deve escolher.

13 Ele permanecerá em prosperidade, e a sua descendência herdará a terra.

14 O conselho do Senhor é para aqueles que o temem, e ele lhes faz saber o seu pacto.

15 Os meus olhos estão postos continuamente no Senhor, pois ele tirará do laço os meus pés.

16 Olha para mim, e tem misericórdia de mim, porque estou desamparado e aflito.

17 Alivia as tribulações do meu coração; tira-me das minhas angústias.

18 Olha para a minha aflição e para a minha dor, e perdoa todos os meus pecados.

19 Olha para os meus inimigos, porque são muitos e me odeiam com ódio cruel.

20 Guarda a minha alma, e livra-me; não seja eu envergonhado, porque em ti me refúgio.

21 A integridade e a retidão me protejam, porque em ti espero.

22 Redime, ó Deus, a Israel de todas as suas angústias.