1 Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.
2 Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.
3 Jo burnos žodžiainedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.
4 Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.
5 Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybėdebesis.
6 Tavo teisumaskaip dideli kalnai, Tavo sprendimaikaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!
7 Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.
8 Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.
9 Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.
10 Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumasnuoširdiesiems.
11 Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!
12 Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!
1 A transgressão fala ao ímpio no íntimo do seu coração; não há temor de Deus perante os seus olhos.
2 Porque em seus próprios olhos se lisonjeia, cuidando que a sua iniqüidade não será descoberta e detestada.
3 As palavras da sua boca são malícia e engano; deixou de ser prudente e de fazer o bem.
4 Maquina o mal na sua cama; põe-se em caminho que não é bom; não odeia o mal.
5 A tua benignidade, Senhor, chega até os céus, e a tua fidelidade até as nuvens.
6 A tua justiça é como os montes de Deus, os teus juízos são como o abismo profundo. Tu, Senhor, preservas os homens e os animais.
7 Quão preciosa é, ó Deus, a tua benignidade! Os filhos dos homens se refugiam à sombra das tuas asas.
8 Eles se fartarão da gordura da tua casa, e os farás beber da corrente das tuas delícias;
9 pois em ti está o manancial da vida; na tua luz vemos a luz.
10 Continua a tua benignidade aos que te conhecem, e a tua justiça aos retos de coração.
11 Não venha sobre mim o pé da soberba, e não me mova a mão dos ímpios.
12 Ali caídos estão os que praticavam a iniqüidade; estão derrubados, e não se podem levantar.