1 Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:

2 "Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?

3 Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.

4 Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!"

5 Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.

6 Aš tariau: "Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.

7 Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis".

8 Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!

1 Deus está na assembléia divina; julga no meio dos deuses:

2 Até quando julgareis injustamente, e tereis respeito às pessoas dos ímpios?

3 Fazei justiça ao pobre e ao órfão; procedei retamente com o aflito e o desamparado.

4 Livrai o pobre e o necessitado, livrai-os das mãos dos ímpios.

5 Eles nada sabem, nem entendem; andam vagueando às escuras; abalam-se todos os fundamentos da terra.

6 Eu disse: Vós sois deuses, e filhos do Altíssimo, todos vós.

7 Todavia, como homens, haveis de morrer e, como qualquer dos príncipes, haveis de cair.

8 Levanta-te, ó Deus, julga a terra; pois a ti pertencem todas as nações.