1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.
2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,
3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;
4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliamssupratimo ir nuovokumo.
5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,
6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.
7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.
9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
11 Jei jie sako: "Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.
12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.
13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.
14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri".
15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.
16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.
17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.
18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.
19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.
20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.
21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:
22 "Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?
23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.
24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,
25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,
26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,
27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.
28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.
29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.
30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.
31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.
32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.
33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto".
1 Proverbs of Solomon, son of David, king of Israel:
2 For knowing wisdom and instruction, For understanding sayings of intelligence,
3 For receiving the instruction of wisdom, Righteousness, judgment, and uprightness,
4 For giving to simple ones -- prudence, To a youth -- knowledge and discretion.
5 (The wise doth hear and increaseth learning, And the intelligent doth obtain counsels.)
6 For understanding a proverb and its sweetness, Words of the wise and their acute sayings.
7 Fear of Jehovah [is] a beginning of knowledge, Wisdom and instruction fools have despised!
8 Hear, my son, the instruction of thy father, And leave not the law of thy mother,
9 For a graceful wreath [are] they to thy head, And chains to thy neck.
10 My son, if sinners entice thee be not willing.
11 If they say, `Come with us, we lay wait for blood, We watch secretly for the innocent without cause,
12 We swallow them as Sheol -- alive, And whole -- as those going down [to] the pit,
13 Every precious substance we find, We fill our houses [with] spoil,
14 Thy lot thou dost cast among us, One purse is -- to all of us.`
15 My son! go not in the way with them, Withhold thy foot from their path,
16 For their feet to evil do run, And they haste to shed blood.
17 Surely in vain is the net spread out before the eyes of any bird.
18 And they for their own blood lay wait, They watch secretly for their own lives.
19 So [are] the paths of every gainer of dishonest gain, The life of its owners it taketh.
20 Wisdom in an out-place crieth aloud, In broad places she giveth forth her voice,
21 At the head of the multitudes she calleth, In the openings of the gates, In the city her sayings she saith:
22 `Till when, ye simple, do ye love simplicity? And have scorners their scorning desired? And do fools hate knowledge?
23 Turn back at my reproof, lo, I pour forth to you my spirit, I make known my words with you.
24 Because I have called, and ye refuse, I stretched out my hand, and none is attending,
25 And ye slight all my counsel, And my reproof ye have not desired.
26 I also in your calamity do laugh, I deride when your fear cometh,
27 When your fear cometh as destruction, And your calamity as a hurricane doth come, When on you come adversity and distress.
28 Then they call me, and I do not answer, They seek me earnestly, and find me not.
29 Because that they have hated knowledge, And the fear of Jehovah have not chosen.
30 They have not consented to my counsel, They have despised all my reproof,
31 And they eat of the fruit of their way, And from their own counsels they are filled.
32 For the turning of the simple slayeth them, And the security of the foolish destroyeth them.
33 And whoso is hearkening to me dwelleth confidently, And [is] quiet from fear of evil!`