1 Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.

2 Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.

3 Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.

4 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

5 Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

6 Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.

7 Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.

8 Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.

9 Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.

10 Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.

11 Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

12 Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

13 Tinginys sako: "Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!"

14 Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.

15 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

16 Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

17 Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.

18 Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,

19 yra tas, kas apgauna artimą ir sako: "Aš pajuokavau".

20 Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.

21 Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.

22 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

23 Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.

24 Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.

25 Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.

26 Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

27 Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.

28 Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.

1 As snow in summer, and as rain in harvest, So honour [is] not comely for a fool.

2 As a bird by wandering, as a swallow by flying, So reviling without cause doth not come.

3 A whip is for a horse, a bridle for an ass, And a rod for the back of fools.

4 Answer not a fool according to his folly, Lest thou be like to him -- even thou.

5 Answer a fool according to his folly, Lest he be wise in his own eyes.

6 He is cutting off feet, he is drinking injury, Who is sending things by the hand of a fool.

7 Weak have been the two legs of the lame, And a parable in the mouth of fools.

8 As one who is binding a stone in a sling, So [is] he who is giving honour to a fool.

9 A thorn hath gone up into the hand of a drunkard, And a parable in the mouth of fools.

10 Great [is] the Former of all, And He is rewarding a fool, And is rewarding transgressors.

11 As a dog hath returned to its vomit, A fool is repeating his folly.

12 Thou hast seen a man wise in his own eyes, More hope of a fool than of him!

13 The slothful hath said, `A lion [is] in the way, A lion [is] in the broad places.`

14 The door turneth round on its hinge, And the slothful on his bed.

15 The slothful hath hid his hand in a dish, He is weary of bringing it back to his mouth.

16 Wiser [is] the slothful in his own eyes, Than seven [men] returning a reason.

17 Laying hold on the ears of a dog, [Is] a passer-by making himself wrath for strife not his own.

18 As [one] pretending to be feeble, Who is casting sparks, arrows, and death,

19 So hath a man deceived his neighbour, And hath said, `Am not I playing?`

20 Without wood is fire going out, And without a tale-bearer, contention ceaseth,

21 Coal to burning coals, and wood to fire, And a man of contentions to kindle strife.

22 The words of a tale-bearer [are] as self-inflicted wounds, And they have gone down [to] the inner parts of the heart.

23 Silver of dross spread over potsherd, [Are] burning lips and an evil heart.

24 By his lips doth a hater dissemble, And in his heart he placeth deceit,

25 When his voice is gracious trust not in him, For seven abominations [are] in his heart.

26 Hatred is covered by deceit, Revealed is its wickedness in an assembly.

27 Whoso is digging a pit falleth into it, And the roller of a stone, to him it turneth.

28 A lying tongue hateth its bruised ones, And a flattering mouth worketh an overthrow!