1 Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.

2 Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.

3 Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.

4 Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis­tekanti srovė.

5 Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.

6 Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.

7 Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos­pinklės jo sielai.

8 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

9 Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.

10 Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

11 Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.

12 Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

13 Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.

14 Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

15 Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

16 Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.

17 Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.

18 Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.

19 Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.

20 Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.

21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

22 Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.

23 Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.

24 Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.

1 For [an object of] desire he who is separated doth seek, With all wisdom he intermeddleth.

2 A fool delighteth not in understanding, But -- in uncovering his heart.

3 With the coming of the wicked come also hath contempt, And with shame -- reproach.

4 Deep waters [are] the words of a man`s mouth, The fountain of wisdom [is] a flowing brook.

5 Acceptance of the face of the wicked [is] not good, To turn aside the righteous in judgment.

6 The lips of a fool enter into strife, And his mouth for stripes calleth.

7 The mouth of a fool [is] ruin to him, And his lips [are] the snare of his soul.

8 The words of a tale-bearer [are] as self-inflicted wounds, And they have gone down [to] the inner parts of the heart.

9 He also that is remiss in his work, A brother he [is] to a destroyer.

10 A tower of strength [is] the name of Jehovah, Into it the righteous runneth, and is set on high.

11 The wealth of the rich [is] the city of his strength, And as a wall set on high in his own imagination.

12 Before destruction the heart of man is high, And before honour [is] humility.

13 Whoso is answering a matter before he heareth, Folly it is to him and shame.

14 The spirit of a man sustaineth his sickness, And a smitten spirit who doth bear?

15 The heart of the intelligent getteth knowledge, And the ear of the wise seeketh knowledge.

16 The gift of a man maketh room for him, And before the great it leadeth him.

17 Righteous [is] the first in his own cause, His neighbour cometh and hath searched him.

18 The lot causeth contentions to cease, And between the mighty it separateth.

19 A brother transgressed against is as a strong city, And contentions as the bar of a palace.

20 From the fruit of a man`s mouth is his belly satisfied, [From the] increase of his lips he is satisfied.

21 Death and life [are] in the power of the tongue, And those loving it eat its fruit.

22 [Whoso] hath found a wife hath found good, And bringeth out good-will from Jehovah.

23 [With] supplications doth the poor speak, And the rich answereth fierce things.

24 A man with friends [is] to show himself friendly, And there is a lover adhering more than a brother!