1 Cantique de Mahaloth. Ô Eternel! souviens-toi de David, [et] de toute son affliction.
2 Lequel a juré à l'Eternel, [et] fait vœu au Puissant de Jacob, [en disant] :
3 Si j'entre au Tabernacle de ma maison, [et] si je monte sur le lit où je couche;
4 Si je donne du sommeil à mes yeux, [si je laisse] sommeiller mes paupières,
5 Jusqu’à ce que j'aurai trouvé un lieu à l'Eternel, [et] des pavillons pour le Puissant de Jacob.
6 Voici, nous avons ouï parler d'elle vers Ephrat, nous l'avons trouvée aux champs de Jahar.
7 Nous entrerons dans ses pavillons, [et] nous nous prosternerons devant son marchepied.
8 Lève-toi, ô Eternel! [pour venir] en ton repos, toi, et l'Arche de ta force.
9 Que tes Sacrificateurs soient revêtus de la justice, et que tes bien-aimés chantent de joie.
10 Pour l'amour de David ton serviteur, ne fais point que ton Oint tourne le visage en arrière.
11 L'Eternel a juré en vérité à David, [et] il ne se rétractera point, [disant] : je mettrai du fruit de ton ventre sur ton trône.
12 Si tes enfants gardent mon alliance, et mon témoignage, que je leur enseignerai, leurs fils aussi seront assis à perpétuité sur ton trône.
13 Car l'Eternel a choisi Sion; il l'a préférée pour être son siège.
14 Elle est, [dit-il], mon repos à perpétuité; j'y demeurerai, parce que je l'ai chérie.
15 Je bénirai abondamment ses vivres; je rassasierai de pain ses pauvres.
16 Et je revêtirai ses Sacrificateurs de délivrance; et ses bien-aimés chanteront avec des transports.
17 Je ferai qu'en elle germera une corne à David; je préparerai une lampe à mon Oint.
18 Je revêtirai de honte ses ennemis, et son diadème fleurira sur lui.
1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.
2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:
3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,
4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,
5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"
6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.
7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!
8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.
9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!
10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.
11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!
12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".
13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.
14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!
15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.
16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.
17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.
18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".