1 Psaume de David, au maître chantre. Touchant ce que Nathan le Prophète vint à lui, après qu'il fut entré vers Bathsebah. Ô Dieu! aie pitié de moi selon ta gratuité, selon la grandeur de tes compassions efface mes forfaits.

2 Lave-moi parfaitement de mon iniquité, et me nettoie de mon péché.

3 Car je connais mes transgressions, et mon péché est continuellement devant moi.

4 J'ai péché contre toi, contre toi proprement, et j'ai fait ce qui déplaît à tes yeux : afin que tu sois connu juste quand tu parles, [et] trouvé pur, quand tu juges.

5 Voilà, j'ai été formé dans l'iniquité, et ma mère m'a échauffé dans le péché.

6 Voilà, tu aimes la vérité dans le cœur, et tu m'as enseigné la sagesse dans le secret [de mon cœur].

7 Purifie-moi du péché avec de l'hysope, et je serai net; lave-moi, et je serai plus blanc que la neige.

8 Fais-moi entendre la joie et l'allégresse, et fais que les os que tu as brisés se réjouissent.

9 Détourne ta face de mes péchés, et efface toutes mes iniquités.

10 Ô Dieu! crée-moi un cœur net, et renouvelle au dedans de moi un esprit bien remis.

11 Ne me rejette point de devant ta face, et ne m'ôte point l'Esprit de ta Sainteté.

12 Rends-moi la joie de ton salut, et que l'Esprit de l'affranchissement me soutienne.

13 J'enseignerai tes voies aux transgresseurs, et les pécheurs se convertiront à toi.

14 Ô Dieu! Dieu de mon salut, délivre-moi de tant de sang, [et] ma langue chantera hautement ta justice.

15 Seigneur, ouvre mes lèvres, et ma bouche annoncera ta louange.

16 Car tu ne prends point plaisir aux sacrifices, autrement j'en donnerais; l'holocauste ne t'est point agréable.

17 Les sacrifices de Dieu sont l'esprit froissé : ô Dieu! tu ne méprises point le cœur froissé et brisé.

18 Fais du bien selon ta bienveillance à Sion, [et] édifie les murs de Jérusalem.

19 Alors tu prendras plaisir aux sacrifices de justice, à l'holocauste, et aux sacrifices qui se consument entièrement par le feu; alors on offrira des veaux sur ton autel.

1 Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.

2 Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.

3 Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi.

4 Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.

5 Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.

6 Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.

7 Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.

8 Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai.

9 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk.

10 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.

11 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.

12 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.

13 Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave.

14 Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą.

15 Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.

16 Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.

17 Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.

18 Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.

19 Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro.