1 Célébrez l'Éternel, car il est bon, car sa miséricorde demeure à toujours!

2 Qu'ainsi disent les rachetés de l'Éternel, ceux qu'il a rachetés de la main de l'oppresseur,

3 Et qu'il a rassemblés des pays d'orient et d'occident, de l'aquilon et du midi.

4 Ils erraient par le désert, dans un chemin solitaire; ils ne trouvaient point de ville habitable.

5 Ils étaient affamés et altérés; leur âme défaillait en eux.

6 Alors ils ont crié à l'Éternel dans leur détresse; et il les a délivrés de leurs angoisses.

7 Il les a conduits par le droit chemin, pour arriver à une ville habitable.

8 Qu'ils célèbrent l'Éternel pour sa bonté, pour ses merveilles envers les fils des hommes!

9 Car il a rassasié l'âme altérée, et rempli de biens l'âme affamée.

10 Ceux qui habitaient les ténèbres et l'ombre de la mort, retenus dans l'affliction et dans les fers,

11 Pour avoir été rebelles aux paroles de Dieu, et avoir méprisé le conseil du Très-Haut;

12 Il avait humilié leur cœur par la souffrance; ils succombaient loin de tout secours.

13 Alors ils ont crié à l'Éternel dans leur détresse; et il les a délivrés de leurs angoisses.

14 Il les a tirés des ténèbres et de l'ombre de la mort; il a rompu leurs liens.

15 Qu'ils célèbrent l'Éternel pour sa bonté, pour ses merveilles envers les fils des hommes!

16 Car il a brisé les portes d'airain, et rompu les barreaux de fer.

17 Les insensés qui étaient affligés à cause de la voie de leurs transgressions et de leurs iniquités;

18 Leur âme avait en horreur toute nourriture; ils touchaient aux portes de la mort.

19 Alors ils ont crié à l'Éternel dans leur détresse; et il les a délivrés de leurs angoisses.

20 Il a envoyé sa Parole, et il les a guéris, et les a retirés de leurs tombeaux.

21 Qu'ils célèbrent l'Éternel pour sa bonté, pour ses merveilles envers les fils des hommes!

22 Qu'ils offrent des sacrifices d'actions de grâces, et racontent ses oeuvres en chantant de joie!

23 Ceux qui descendent sur la mer dans des navires, et qui trafiquent sur les grandes eaux,

24 Ceux-là ont vu les oeuvres de l'Éternel, et ses merveilles dans les lieux profonds.

25 Il parla, et fit lever un vent de tempête, qui souleva les vagues de la mer.

26 Ils montent aux cieux; ils descendent aux abîmes; leur âme se fond d'angoisse.

27 Ils tournoient et chancellent comme un homme ivre; toute leur sagesse leur manque.

28 Alors ils ont crié à l'Éternel dans leur détresse, et il les a retirés de leurs angoisses.

29 Il arrête la tempête, la changeant en calme, et les ondes se taisent.

30 Ils se réjouissent de ce qu'elles sont calmées; et il les conduit au port qu'ils désiraient.

31 Qu'ils célèbrent la bonté de l'Éternel, et ses merveilles envers les fils des hommes!

32 Qu'ils l'exaltent dans l'assemblée du peuple; qu'ils le louent dans le conseil des anciens!

33 Il change les fleuves en désert, et les sources d'eaux en un sol aride;

34 La terre fertile en lande salée, à cause de la méchanceté de ses habitants.

35 Il change le désert en étang, et la terre aride en sources d'eaux.

36 Il y fait habiter ceux qui étaient affamés; et ils fondent une ville pour l'habiter.

37 Ils ensemencent des champs et plantent des vignes, qui rendent du fruit tous les ans.

38 Il les bénit, et ils se multiplient extrêmement; il ne laisse point diminuer leur bétail.

39 Puis, ils sont amoindris et humiliés par l'oppression, le malheur et la souffrance.

40 Il répand le mépris sur les grands, et les fait errer dans un désert sans chemin.

41 Mais il relève le pauvre de l'affliction, et rend les familles nombreuses comme des troupeaux.

42 Les hommes droits le voient et s'en réjouissent; mais tous les injustes ont la bouche fermée.

43 Que celui qui est sage prenne garde à ces choses, et considère les bontés de l'Éternel.

1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

2 Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,

3 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.

4 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

5 Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.

6 Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.

7 Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.

8 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

9 Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.

10 Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,­

11 nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,

12 todėl Jis pažemino vargu jų širdis,­ krito, ir niekas jiems nepadėjo.

13 Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.

14 Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.

15 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

16 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.

17 Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.

18 Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.

19 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.

20 Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.

21 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

22 Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.

23 Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,

24 tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.

25 Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.

26 Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.

27 Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.

28 Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.

29 Jis nutildo audrą, nuramina bangas.

30 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.

31 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

32 Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.

33 Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius­sausa žeme,

34 derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.

35 Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę­vandens šaltiniais.

36 Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.

37 Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.

38 Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.

39 Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,

40 Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,

41 bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.

42 Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.

43 Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.