1 Cantique de Maaloth. Éternel, souviens-toi de David et de toute son affliction;
2 Lui qui jura à l'Éternel, et fit ce vœu au Puissant de Jacob:
3 Si j'entre sous l'abri de ma maison, et si je monte sur le lit où je repose;
4 Si je donne du sommeil à mes yeux, du repos à mes paupières;
5 Jusqu'à ce que j'aie trouvé un lieu pour l'Éternel, une demeure pour le Puissant de Jacob!
6 Voici, nous en avons entendu parler à Éphrath; nous l'avons trouvée dans les champs de Jaar.
7 Entrons dans ses demeures; prosternons-nous devant son marche-pied!
8 Lève-toi, ô Éternel, viens au lieu de ton repos, toi et l'arche de ta force!
9 Que tes sacrificateurs soient revêtus de justice, et que tes bien-aimés chantent de joie!
10 Pour l'amour de David, ton serviteur, ne rejette pas la face de ton Oint!
11 L'Éternel a juré la vérité à David, et il n'en reviendra pas: Je mettrai sur ton trône le fruit de tes entrailles.
12 Si tes fils gardent mon alliance et mes témoignages que je leur enseignerai, leurs fils aussi, à perpétuité, seront assis sur ton trône.
13 Car l'Éternel a fait choix de Sion; il l'a préférée pour y faire son séjour.
14 Elle est, dit-il, le lieu de mon repos, à perpétuité; j'y habiterai, car je l'ai choisie.
15 Je bénirai abondamment ses vivres; je rassasierai de pain ses pauvres.
16 Je revêtirai de salut ses sacrificateurs, et ses fidèles chanteront d'une grande joie.
17 C'est là que je ferai lever une corne à David, et que je prépare une lampe à mon Oint.
18 Je couvrirai de honte ses ennemis, et sur lui brillera son diadème.
1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.
2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:
3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,
4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,
5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"
6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.
7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!
8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.
9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!
10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.
11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!
12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".
13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.
14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!
15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.
16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.
17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.
18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".