1 Au maître-chantre. Cantique des enfants de Coré. O Dieu! nous avons entendu de nos oreilles, nos pères nous ont raconté l'œuvre que tu as faite en leur temps, aux jours d'autrefois.
2 Par ta main tu as chassé les nations et tu as établi nos pères; tu as brisé les peuples pour leur faire place.
3 Car ce n'est pas par leur épée qu'ils ont conquis le pays, et ce n'est pas leur bras qui les a sauvés; c'est ta droite, et ton bras, et la lumière de ta face, car tu les favorisais.
4 C'est toi, ô Dieu! qui es mon Roi; ordonne la délivrance de Jacob.
5 Par toi nous frapperons nos ennemis; par ton nom nous foulerons ceux qui s'élèvent contre nous.
6 Car je ne me confie pas en mon arc; ce n'est pas mon épée qui me sauvera.
7 C'est toi qui nous as sauvés de nos ennemis, et qui as rendu confus ceux qui nous haïssent.
8 C'est en Dieu que nous nous glorifions chaque jour; nous célébrerons ton nom à jamais. Sélah (pause).
9 Cependant tu nous as rejetés et couverts d'opprobre, et tu ne sors plus avec nos armées.
10 Tu nous fais reculer devant l'ennemi, et ceux qui nous haïssent ont pris leur butin.
11 Tu nous livres comme des brebis qu'on mange; tu nous as dispersés parmi les nations.
12 Tu vends ton peuple pour rien, et tu n'as point fait augmenter leur valeur.
13 Tu fais de nous l'opprobre de nos voisins, la risée et le jouet de nos alentours.
14 Tu fais de nous la fable des nations; en nous voyant, les peuples hochent la tête.
15 Mon ignominie est toujours devant moi, et la confusion couvre mon visage,
16 A la voix de celui qui insulte et qui outrage, à la vue de l'ennemi et du vengeur.
17 Tout cela nous est arrivé; et cependant nous ne t'avons pas oublié, nous n'avons pas faussé ton alliance.
18 Notre cœur ne s'est point retiré en arrière; nos pas ne se sont point écartés de ton sentier,
19 Quand tu nous as foulés parmi les chacals et couverts de l'ombre de la mort.
20 Si nous aurions oublié le nom de notre Dieu, si nous aurions étendu nos mains vers un dieu étranger,
21 Dieu n'en aurait-il pas fait enquête, lui qui connaît les secrets du cœur?
22 Mais, à cause de toi, nous sommes mis à mort tous les jours, et regardés comme des brebis destinées à la boucherie.
23 Lève-toi! Pourquoi dors-tu, Seigneur? Réveille-toi, ne nous rejette pas à toujours!
24 Pourquoi caches-tu ta face? Pourquoi oublies-tu notre misère et notre oppression?
25 Car notre âme est abattue jusque dans la poussière; notre ventre est attaché à la terre.
26 Lève-toi, viens à notre aide, et rachète-nous à cause de ta bonté!
1 Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.
2 Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.
3 Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!
4 Tumano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.
5 Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.
6 Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.
7 Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.
8 Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.
9 Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.
10 Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.
11 Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.
12 Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.
13 Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.
14 Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.
15 Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas
16 dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.
17 Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.
18 Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,
19 kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.
20 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,
21 argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!
22 Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.
23 Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!
24 Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25 Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.
26 Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.