1 Psaume de David. Béni soit l'Éternel, mon rocher, qui dresse mes mains au combat et mes doigts à la bataille!

2 Mon bienfaiteur et ma forteresse, ma haute retraite et mon libérateur, mon bouclier et celui vers qui je me retire; celui qui range mon peuple sous moi!

3 Éternel, qu'est-ce que l'homme, que tu aies soin de lui? et le fils de l'homme que tu en tiennes compte?

4 L'homme est semblable à un souffle; ses jours sont comme l'ombre qui passe.

5 Éternel, abaisse tes cieux et descends; touche les montagnes, et qu'elles fument!

6 Fais briller l'éclair, et disperse-les; lance tes flèches, et détruit-les!

7 Étends tes mains d'en haut, délivre-moi, et retire-moi des grandes eaux, de la main du fils de l'étranger;

8 Dont la bouche profère le mensonge, et dont la droite est une droite trompeuse.

9 Ö Dieu, je te chanterai un cantique nouveau; je te célébrerai sur la lyre à dix cordes,

10 Toi qui donnes la délivrance aux rois, qui sauves David, ton serviteur, de l'épée meurtrière.

11 Délivre-moi, et retire-moi de la main des fils de l'étranger, dont la bouche profère le mensonge, et dont la droite est une droite trompeuse.

12 Que nos fils soient comme des plantes croissant dans leur jeunesse; nos filles comme des colonnes taillées, ornant les angles d'un palais!

13 Que nos celliers soient remplis, fournissant toute espèce de provisions; que nos brebis se multiplient par milliers, par dix milliers dans nos champs!

14 Que nos bœufs soient chargés de graisse; qu'il n'y ait ni brèche, ni attaque, ni clameur dans nos rues!

15 Heureux le peuple duquel il en est ainsi! Heureux le peuple dont l'Éternel est le Dieu!

1 Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti.

2 Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas.

3 Viešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį.

4 Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.

5 Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.

6 Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos.

7 Ištiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos.

8 Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia.

9 Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu.

10 Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo.

11 Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia.

12 Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose.

13 Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo.

14 Tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų.

15 Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats!