1 Au maître-chantre. Psaume de David. J'ai patiemment attendu l'Éternel; il s'est incliné vers moi, il a entendu mes cris.

2 Il m'a fait remonter de la fosse de destruction, du bourbier odieux; il a posé mes pieds sur le roc, il a affermi mes pas.

3 Et il a mis dans ma bouche un nouveau chant de louange à notre Dieu. Plusieurs le verront, et auront de la crainte, et se confieront en l'Éternel.

4 Heureux l'homme qui place en l'Éternel sa confiance, et ne se tourne pas vers les orgueilleux, vers ceux qui s'adonnent au mensonge!

5 Éternel, mon Dieu, tu as multiplié tes merveilles et tes pensées en notre faveur; nul ne peut être comparé à toi. Veux-je les publier et les dire? Elles sont trop nombreuses pour les raconter.

6 Tu ne prends plaisir ni au sacrifice, ni à l'offrande; tu m'as élargi pour la délivrance; tu ne demandes point d'holocauste, ni de sacrifice pour le péché.

7 Alors j'ai dit: Voici, je viens; il est écrit de moi dans le rouleau de ton livre.

8 Mon Dieu, j'ai pris plaisir à faire ta volonté, et ta loi est au-dedans de mon cœur.

9 J'ai annoncé ta justice dans la grande assemblée; voici, je ne tiens pas mes lèvres fermées, tu le sais, ô Éternel!

10 Je n'ai point renfermé ta justice au-dedans de mon cœur; j'ai dit ta fidélité et ta délivrance; je n'ai point caché ta bonté ni ta vérité à la grande assemblée.

11 Toi donc, ô Éternel, ne me ferme pas tes compassions! Que ta bonté et ta vérité me gardent continuellement!

12 Car des maux sans nombre m'ont environné; mes iniquités m'ont atteint, et je ne puis les voir; elles surpassent en nombre les cheveux de ma tête, et le cœur me manque.

13 Éternel, veuille me délivrer! Éternel, accours à mon aide!

14 Que tous ceux qui cherchent ma vie pour la ravir, soient confus et qu'ils rougissent! Que tous ceux qui prennent plaisir à mon mal, retournent en arrière et soient confus!

15 Qu'ils soient stupéfaits dans leur confusion, ceux qui disent de moi: Ah! ah!

16 Que tous ceux qui te cherchent s'égaient et se réjouissent en toi; que ceux qui aiment ton salut disent sans cesse: Magnifié soit l'Éternel!

17 Pour moi, je suis affligé et misérable; le Seigneur aura soin de moi. Tu es mon aide et mon libérateur. Mon Dieu, ne tarde point!

1 Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.

2 Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.

3 Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę­gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.

4 Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.

5 Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui­nėra Tau lygaus nė vieno,­jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.

6 Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai.

7 Tada tariau: "Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta.

8 Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje".

9 Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai.

10 Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime.

11 Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi.

12 Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos.

13 Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!

14 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta!

15 Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: "Gerai, gerai".

16 Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: "Didis yra Viešpats!"

17 Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk!