1 神啊！ 你为什么永远丢弃我们呢？为什么你的怒气向你草场上的羊群好像烟冒出呢？（本节在《马索拉抄本》包括细字标题） 2 求你记念你在古时买赎的会众， 就是你赎回作你产业的民族； 求你记念你所居住的锡安山。 3 求你举步去看那些长久荒凉的地方， 去看仇敌在圣所里所行的一切恶事。 4 你的敌人在敬拜你的聚会中吼叫， 他们竖起了自己的旗帜为记号。 5 他们好像那些举起斧子， 在树林中砍伐树木的人。 6 圣殿中的一切雕刻， 他们都用斧子和铳子打碎了。 7 他们用火把你的圣所烧成焦土， 他们亵渎你名的居所。 8 他们心里说： "我们要把它们完全毁灭！ "他们烧毁了地上一切敬拜 神的聚会地方。 9 我们看不见我们的记号， 也不再有先知； 我们中间也没有人知道这灾祸要到几时。 10 神啊！ 敌人辱骂你要到几时呢？仇敌亵慢你的名要到永远吗？ 11 你为什么把你的手， 就是你的右手收回呢？求你从怀中抽出来毁灭他们。 12 神自古以来就是我的君王， 在地上施行拯救。 13 你曾用你的大能分开大海， 把海中怪兽的头都打碎了。 14 你砸碎了利未亚坦（"利未亚坦"为原文音译词， 或译： "海怪"〔伯3:8〕或"鳄鱼"〔伯41:1〕）的头， 把它给住在旷野的人作食物。 15 你曾开辟泉源和溪流， 又使长流不息的江河干涸。 16 白昼是你的， 黑夜也是你的， 月亮和太阳， 都是你设立的。 17 地上的一切疆界都是你立定的， 夏天和冬天都是你制定的。 18 耶和华啊！ 仇敌辱骂你， 愚顽人亵渎你的名， 求你记念这事。 19 求你不要把你斑鸠的性命交给野兽， 不要永远忘记你困苦人的性命。 20 求你顾念所立的约， 因为地上黑暗的地方充满了强暴的居所。 21 不要使受欺压的人蒙羞回去， 要使困苦、贫穷的人赞美你的名。 22 神啊！ 求你起来， 为你的案件辩护， 要记得愚顽人终日对你的辱骂。 23 求你不要忘记你敌人的声音， 不要忘记那些起来与你为敌的人不住加剧地喧闹。
1 Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?2 Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!3 Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.4 Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.5 Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:6 sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.7 Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.8 Jie manė savo širdyse: "Sunaikinsime viską!" Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.9 Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.10 Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?11 Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?12 Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.13 Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.14 Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.15 Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.16 Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.17 Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.18 Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.19 Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.20 Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!21 Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!22 Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!23 Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!