1 Varge šaukiausi Viešpaties, ir Jis mane išklausė.

2 Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą.

3 Ką tau duos ir ką padarys, apgaulingas liežuvi?

4 Aštrias kario strėles, kaitrias medžio žarijas.

5 Vargas man klajoti Mešecho krašte, palapinėse Kedaro gyventi.

6 Per ilgai gyvenau su tais, kurie nekenčia taikos.

7 Aš esu už taiką, bet jie geidžia karo, kai aš kalbu.

1 Kanto de suprenirado. Al la Eternulo mi vokis en mia sufero, Kaj Li aŭskultis min.

2 Ho Eternulo, savu mian animon de mensoga parolo, De falsa lango.

3 Kion Li donos al vi, Kaj kion Li alportos al vi, ho falsa lango?

4 Akrajn sagojn de fortulo Kun karboj genistaj.

5 Ve al mi, ke mi gastas en Meŝeĥ, Ke mi loĝas inter la tendoj de Kedar!

6 Tro longe loĝis mia animo Inter malamantoj de paco.

7 Mi estas pacema; Sed kiam mi ekparolas, ili komencas militon.