1 Jie vargino mane nuo pat jaunystės,­tesako Izraelis,­

2 jie vargino mane nuo pat jaunystės, tačiau nenugalėjo.

3 Artojai ant mano nugaros arė, išvarydami ilgas vagas.

4 Bet teisusis Viešpats nedorėlių pančius sutraukė.

5 Tesusigėsta ir pasitraukia visi, kurie nekenčia Siono.

6 Tebūna jie kaip stogo žolė, kuri, dar neužaugusi, nuvysta;

7 nesusirenka iš jos net sauja pjovėjui nei mažiausias pėdas rišėjui.

8 Praeiviai, eidami pro šalį, nesako jiems: "Tepalaimina tave Viešpats. Mes laiminame tave Viešpaties vardu".

1 Kanto de suprenirado. Multe oni afliktis min de post mia juneco, Diras Izrael,

2 Multe oni afliktis min de post mia juneco, Sed oni min ne pereigis.

3 Sur mia dorso plugis plugistoj, Faris siajn sulkojn longaj.

4 La Eternulo estas justa; Li dishakis la ŝnurojn de la malvirtuloj.

5 Hontiĝu kaj turniĝu malantaŭen Ĉiuj malamantoj de Cion.

6 Ili estu kiel tegmenta herbo, Kiu forvelkas, antaŭ ol oni ĝin elŝiris;

7 Per kiu ne plenigas rikoltanto sian manon Nek garbiganto sian baskon.

8 Kaj la preterirantoj ne diros: Beno de la Eternulo estu al vi, Ni benas vin per la nomo de la Eternulo.