1 Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.

2 Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai­giedojimo. Pagonys kalbėjo: "Jiems Viešpats didelių dalykų padarė".

3 Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.

4 Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.

5 Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.

6 Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.

1 Kanto de suprenirado. Kiam la Eternulo revenigis la forkaptitojn al Cion, Tiam ni estis kiel sonĝantoj.

2 Tiam nia buŝo estis plena de gajeco, Kaj nia lango plena de kantado; Tiam oni diris inter la popoloj: Ion grandan la Eternulo faris por ĉi tiuj.

3 Ion grandan la Eternulo faris por ni: Ni ĝojas.

4 Revenigu, ho Eternulo, niajn forkaptitojn, Kiel riveretojn en sudan landon.

5 Kiuj semas kun larmoj, Tiuj rikoltos kun kanto.

6 Iras kaj ploras la portanto de semotaĵo; Venos kun kanto la portanto de siaj garboj.