1 Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis,
2 skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimis
3 dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa.
4 Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi.
5 Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys!
6 Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia.
7 Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti.
8 Viešpatie, Tu esi Aukščiausiasis per amžius!
9 Viešpatie, štai žus Tavo priešai, bus išblaškyti visi piktadariai!
10 Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi.
11 Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo.
12 Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras.
13 Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose,
14 neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali,
15 kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės.
1 Psalmo-kanto por la tago sabata. Bone estas glori la Eternulon Kaj prikanti Vian nomon, ho Plejaltulo;
2 Rakonti matene pri Via boneco Kaj nokte pri Via fideleco,
3 Sur dekkorda instrumento kaj sur psaltero, Per solenaj sonoj de harpo.
4 Ĉar Vi ĝojigis min, ho Eternulo, per Viaj agoj; La farojn de Viaj manoj mi prikantos.
5 Kiel grandaj estas Viaj faroj, ho Eternulo! Tre profundaj estas Viaj pensoj.
6 Malklerulo ne scias, Kaj malsaĝulo tion ne komprenas.
7 Kiam malvirtuloj verdestas kiel herbo Kaj ĉiuj malbonaguloj floras, Tio kondukas al ilia ekstermiĝo por eterne.
8 Kaj Vi estas alta eterne, ho Eternulo.
9 Ĉar jen Viaj malamikoj, ho Eternulo, Jen Viaj malamikoj pereas, Diskuras ĉiuj malbonaguloj.
10 Sed mian kornon Vi altigas kiel la kornon de bubalo; Mi estas oleita per freŝa oleo.
11 Kaj mia okulo rigardas miajn malamikojn; Pri la malbonaguloj, miaj kontraŭuloj, aŭdas miaj oreloj.
12 Virtulo verdestas, kiel palmo, Staras alte, kiel cedro sur Lebanon.
13 Plantitaj en la domo de la Eternulo, Ili verdestas en la kortoj de nia Dio.
14 Ili floras ankoraŭ en la maljuneco, Estas sukplenaj kaj freŝaj,
15 Por sciigi, ke la Eternulo estas justa, Mia fortikaĵo, kaj ne ekzistas en Li maljusteco.