1 Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­

2 jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,

3 jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.

4 Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,

5 gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.

6 Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.

7 Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.

8 Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.

1 Kanto de suprenirado. De David. Se la Eternulo ne estus kun ni, Diru nun Izrael,

2 Se la Eternulo ne estus kun ni, Kiam homoj leviĝis kontraŭ ni:

3 Tiam ili englutus nin vivajn, Kiam ekflamis kontraŭ ni ilia kolero;

4 Tiam dronigus nin akvo, torento kovrus nian animon;

5 Tiam kovrus nian animon pereiga akvo.

6 Benata estu la Eternulo, Kiu ne fordonis nin kiel rabakiron al iliaj dentoj.

7 Nia animo liberiĝis, kiel birdo el la reto de kaptistoj; La reto disŝiriĝis, kaj ni liberiĝis.

8 Nia helpo estas en la nomo de la Eternulo, Kiu kreis la ĉielon kaj la teron.