1 Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs.

2 Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai.

3 Ir mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie?

4 Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo.

5 Kas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape?

6 Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį.

7 Aptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų.

8 Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą!

9 Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą.

10 Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga.

1 Al la ĥorestro. Por kordaj instrumentoj, por basuloj. Psalmo de David. Ho Eternulo, ne en Via kolero min riproĉu, Kaj ne en Via furiozo min punu.

2 Korfavoru min, ho Eternulo, ĉar mi senfortiĝis; Sanigu min, ho Eternulo, ĉar ektremis miaj ostoj.

3 Kaj mia animo forte ektremis; Kaj Vi, ho Eternulo, ĝis kiam?

4 Returnu Vin, ho Eternulo, savu mian animon; Helpu min pro Via favorkoreco.

5 Ĉar en la morto ne ekzistas memoro pri Vi; En Ŝeol, kiu gloros Vin?

6 Mi laciĝis de mia ĝemado; Ĉiun nokton mi priverŝas mian liton; Per miaj larmoj mi malsekigas mian kuŝejon.

7 Sekiĝis de malĝojo mia vizaĝo, Maljuniĝis de ĉiuj miaj premantoj.

8 Foriĝu de mi, ĉiuj, kiuj faras malbonon; Ĉar aŭdis la Eternulo la voĉon de mia ploro.

9 Aŭdis la Eternulo mian peton; La Eternulo akceptos mian preĝon.

10 Hontigitaj kaj tre teruritaj estos ĉiuj miaj malamikoj; Ili forturniĝos kaj tuj estos hontigitaj.