1 Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.

2 Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.

3 Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,

4 kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.

5 Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: "Kas tai matys?"

6 Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis­paslaptinga gilybė.

7 Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.

8 Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.

9 Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.

10 Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.

1 Al la ĥorestro. Psalmo de David. Aŭdu, ho Dio, mian krion en mia malĝojo; De la teruro pri malamiko gardu mian vivon.

2 Ŝirmu min kontraŭ la konspiro de maliculoj, Kontraŭ la amaso de krimuloj,

3 Kiuj akrigis sian langon kiel glavon, Direktis vortojn maldolĉajn, kvazaŭ siajn sagojn,

4 Por pafi kaŝe kontraŭ senkulpulon; Subite ili pafas kontraŭ lin kaj ne timas.

5 Ili fortikigas sin en malbona intenco, Ili konsiliĝas, por meti sekrete retojn; Ili diras:Kiu ilin vidos?

6 Ili elpensas krimojn, kaŝas ilin tre zorge interne en si, En la profundeco de la koro.

7 Sed Dio pafos kontraŭ ilin; Per sago subita ili estos frapitaj.

8 Kaj ili falos per sia propra lango; Ĉiuj, kiuj ilin vidos, balancos la kapon.

9 Kaj ektimos ĉiuj homoj, Kaj ili rakontos la agon de Dio Kaj komprenos Liajn farojn.

10 La virtulo ĝojos per la Eternulo, kaj fidos Lin; Kaj triumfos ĉiuj, kiuj havas pian koron.