1 'n Lied. 'n Psalm van Dawid.

2 My hart is gerus, o God! Ek wil sing en psalmsing, ja, ook my eer.

3 Waak op, harp en siter! Ek wil die dageraad wakker maak.

4 Ek wil U loof onder die volke, o HERE, en psalmsing tot u eer, onder die nasies;

5 want u goedertierenheid is groot bo die hemel uit en u trou tot by die wolke.

6 Verhef U bo die hemele, o God, en u heerlikheid bo die hele aarde!

7 Dat u bemindes gered kan word -- verlos deur u regterhand en verhoor ons!

8 God het gespreek in sy heiligdom: Ek wil jubel, Ek wil Sigem verdeel en die dal van Sukkot afmeet.

9 G¡lead is myne, Manasse is myne, en Efraim is die beskutting van my hoof; Juda is my veldheerstaf.

10 Moab is my waskom; op Edom werp Ek my skoen; oor Filist,a jubel Ek.

11 Wie sal my bring in die versterkte stad? Wie lei my tot in Edom?

12 Het U, o God, ons nie verwerp nie? En U trek nie uit, o God, saam met ons leërs nie.

13 Gee ons hulp teen die vyand, want die mens se hulp is vergeefse moeite. [ (Psalms 108:14) In God sal ons kragtige dade doen, en Hy self sal ons vyande vertrap. ]

1 O Dieve, mano širdis pasiruošusi. Aš giedosiu ir girsiu savo šlovėje.

2 Pabuskite, psalteri ir arfa! Aš taip pat anksti atsikelsiu.

3 Girsiu Tave, Viešpatie, tarp tautų, giedosiu gyrių Tau tarp pagonių.

4 Tavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesa­iki debesų.

5 Būk išaukštintas danguose ir Tavo šlovė tebūna visoje žemėje,

6 kad Tavo mylimieji būtų išlaisvinti; išgelbėk savo dešine ir išklausyk mane.

7 Dievas kalbėjo savo šventume: "Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

8 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

9 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistijoje Aš džiaugsiuosi pergale".

10 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

11 Dieve, argi ne Tu mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

12 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

13 Su Dievu būsime drąsūs, Jis sutryps mūsų priešus.