1 God van wraak, o HERE, God van wraak, verskyn in ligglans!

2 Verhef U, o regter van die aarde, vergeld die trotsaards hulle dade!

3 Hoe lank sal die goddelose, o HERE, hoe lank sal die goddelose jubel?

4 Hulle smaal, hulle praat onbeskaamd -- al die werkers van ongeregtigheid verhef hulle.

5 o HERE, hulle verbrysel u volk, en hulle verdruk u erfdeel.

6 Hulle maak die weduwee en die vreemdeling dood en vermoor die wese

7 en sê: Die HERE sien dit nie, en die God van Jakob merk dit nie.

8 Let op, o onverstandiges onder die volk, en julle dwase, wanneer sal julle verstandig word?

9 Sou Hy wat die oor plant, nie hoor nie, of Hy wat die oog formeer, nie sien nie?

10 Sou Hy wat die nasies tugtig, nie straf nie -- Hy wat die mens kennis leer?

11 Die HERE ken die gedagtes van die mense -- dat hulle nietigheid is.

12 Welgeluksalig is die man, o HERE, wat U onderrig en wat U leer uit u wet,

13 om hom rus te gee van die dae van teëspoed, totdat die kuil vir die goddelose gegrawe word.

14 Want die HERE sal sy volk nie verwerp en sal sy erfdeel nie verlaat nie;

15 want die regspraak sal terugkeer tot geregtigheid, en al die opregtes van hart sal dit volg.

16 Wie sal vir my optree teen die kwaaddoeners? Wie sal my bystaan teen die werkers van ongeregtigheid?

17 As die HERE vir my nie 'n hulp was nie, dan het my siel gou in die stilte gewoon.

18 As ek dink: My voet wankel -- dan ondersteun u goedertierenheid my, o HERE!

19 As my gedagtes binne-in my vermenigvuldig, dan verkwik u vertroostinge my siel.

20 Het die regterstoel wat onheil stig, met U gemeenskap; wat moeite versin teen die insettinge in?

21 Hulle bestorm die lewe van die regverdige en veroordeel onskuldige bloed.

22 Maar die HERE is 'n rotsvesting vir my, en my God die rots van my toevlug.

23 En Hy laat hulle ongeregtigheid op hulle terugkeer en verdelg hulle in hul boosheid; die HERE onse God verdelg hulle.

1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

7 Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi".

8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

18 Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.