1 Kom, laat ons jubel tot eer van die HERE, laat ons juig ter ere van die rots van ons heil!2 Laat ons sy aangesig tegemoetgaan met lof, met lofsange Hom toejuig!3 Want die HERE is 'n grote God, ja, 'n groot Koning bo al die gode.4 In wie se hand die diepste plekke van die aarde is, en die toppe van die berge is syne.5 Aan wie die see behoort wat Hy self gemaak het, en die droë land wat sy hande geformeer het.6 Kom, laat ons aanbid en neerbuk; laat ons kniel voor die HERE wat ons gemaak het.7 Want Hy is onse God, en ons is die volk van sy weide en die skape van sy hand. Ag, as julle vandag maar na sy stem wou luister!8 Verhard julle hart nie soos by M,riba, soos op die dag van Massa in die woestyn nie;9 waar julle vaders My versoek het, My beproef het, alhoewel hulle my werk gesien het.10 Veertig jaar het Ek 'n afkeer gehad van hierdie geslag en gesê: Hulle is 'n volk met 'n dwalende hart, en hulle ken my weë nie;11 sodat Ek in my toorn gesweer het: Waarlik, hulle sal in my rus nie ingaan nie!

1 Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!2 Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!3 Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.4 Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.5 Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.6 Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!7 Jis yra mūsų Dievas, o mes­Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,­8 "neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,9 kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!10 Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.11 Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ "