1 "Jó, ouça minhas palavras,
preste atenção ao que vou dizer.
2 Chegou minha vez de falar;
as palavras estão na ponta da língua.
3 Falo com toda a sinceridade,
digo a pura verdade.
4 O Espírito de Deus me criou,
o sopro do Todo-poderoso me dá vida.
5 Responda-me, se puder;
apresente seus argumentos e defina sua posição.
6 Você e eu somos iguais diante de Deus;
eu também fui formado do barro.
7 Portanto, não tenha medo de mim;
não serei severo demais com você.
8 "Você falou em minha presença,
e ouvi bem suas palavras.
9 Você disse: ‘Sou puro e não tenho pecado;
sou inocente e não tenho culpa.
10 Deus procura motivos para se opor a mim
e me considera seu inimigo.
11 Prende meus pés no tronco
e vigia todos os meus movimentos’.
12 "Mas você está enganado, e eu lhe mostrarei o motivo,
pois Deus é maior que qualquer ser humano.
13 Sendo assim, por que você o acusa?
Por que diz que ele não responde às queixas humanas?
14 Pois Deus fala repetidamente,
embora as pessoas não prestem atenção.
15 Fala em sonhos, em visões durante a noite,
quando o sono profundo cai sobre todos,
enquanto dormem em suas camas.
16 Sussurra em seus ouvidos
e aterroriza-os com advertências.
17 Faz que deixem de praticar o mal
e livra-os do orgulho.
18 Preserva-os do túmulo
e de serem atravessados pela espada.
19 "Deus os disciplina no leito de enfermidade,
com dores constantes nos ossos.
20 Eles perdem a vontade de comer;
nem mesmo o alimento mais delicioso lhes apetece.
21 Sua carne definha a olhos nus,
e seus ossos ficam à vista.
22 Estão cada vez mais perto do túmulo;
os mensageiros da morte os esperam.
23 "Mas, se um dos milhares de anjos do céu aparecer,
para interceder por alguém e declará-lo justo,
24 Deus terá compaixão e dirá: ‘Livre-o do túmulo,
pois encontrei resgate por sua vida’.
25 Então seu corpo se tornará saudável como o de um menino;
será forte e jovem outra vez.
26 Quando ele orar a Deus,
será aceito.
Deus o receberá com alegria
e o restituirá à condição de justo.
27 Ele declarará a seus amigos:
‘Pequei e perverti o que é correto,
mas não valeu a pena.
28 Deus me livrou do túmulo;
agora minha vida contempla a luz’.
29 "Sim, Deus faz essas coisas acontecerem
repetidas vezes com as pessoas.
30 Ele as livra da sepultura,
para que desfrutem a luz da vida.
31 Preste atenção, Jó; fique quieto e ouça-me,
pois tenho mais coisas para falar.
32 Mas, se você tem algo a dizer, responda;
fale, pois quero que seja absolvido.
33 Se não tem nada a dizer, fique quieto e ouça-me,
e eu lhe ensinarei a sabedoria".
Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.
1 "Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.2 Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.3 Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.4 Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.5 Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.6 Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.7 Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.8 Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:9 ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.10 Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.11 Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.12 Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.13 Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.14 Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.15 Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,16 Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,17 norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.18 Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.19 Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.20 Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,21 jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.22 Jo siela artėja prie kapo, gyvybėprie mirties.23 Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,24 Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.25 Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.26 Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.27 Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.28 Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.29 Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,30 norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.31 Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.32 Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.33 Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties".