Publicidade

Jó 39

O Senhor continua com seu desafio

1 "Você sabe quando as cabras monteses dão à luz?

Viu as corças nascerem?

2 Sabe quantos meses dura sua gestação?

Sabe qual é o momento do parto?

3 Elas se agacham para dar à luz seus filhotes,

e assim suas crias nascem.

4 Os filhotes crescem nos campos abertos

e vão embora, para nunca mais voltar.

5 "Quem deu ao jumento sua liberdade?

Quem desatou suas cordas?

6 Eu o coloquei no deserto;

as terras estéreis são seu lar.

7 Ele despreza o barulho da cidade

e não faz caso dos gritos do condutor.

8 Os montes são seu pasto,

onde ele procura o capim.

9 "Acaso o boi selvagem aceitará ser domado?

Passará a noite no curral?

10 Você consegue prendê-lo ao arado?

Acaso ele lavrará um campo para você?

11 Sendo ele muito forte, pode-se confiar nele?

Você pode ir embora, certo de que ele fará seu trabalho?

12 Pode depender dele para recolher o trigo

e levá-lo ao lugar de debulhar os grãos?

13 "A avestruz bate as asas, alegre,

mas não tem a plumagem da cegonha.

14 Ela põe seus ovos na terra,

para que sejam aquecidos no pó.

15 Não se preocupa que alguém possa pisá-los

ou que um animal selvagem os destrua.

16 Trata seus filhotes com dureza, como se não fossem seus;

não se importa se eles morrem.

17 Pois Deus não lhe deu sabedoria,

nem lhe concedeu entendimento.

18 Quando, porém, ela se levanta para correr,

zomba até mesmo do cavalo mais veloz e seu cavaleiro.

19 "Acaso você deu força ao cavalo

ou lhe cobriu o pescoço com a crina?

20 Deu-lhe a habilidade de pular como um gafanhoto?

Seu bufar majestoso é assustador!

21 Ele revolve o chão com as patas e alegra-se em sua força

quando corre para a batalha.

22 Ri do medo e nada teme;

não foge da espada.

23 Flechas voam ao seu redor,

lanças e dardos faíscam.

24 Agitado e enfurecido, devora o caminho;

lança-se à batalha quando a trombeta ressoa.

25 Relincha ao toque da trombeta e fareja de longe a batalha,

à espera das ordens do capitão e do ruído de luta.

26 "Acaso é sua sabedoria que faz o falcão voar alto

e abrir as asas para o sul?

27 É por ordem sua que a águia se eleva

e faz o ninho lá no alto?

28 Ela mora nos rochedos;

constrói seu ninho nas pedras mais altas.

29 Dali, ela caça sua presa;

de longe, seus olhos a avistam.

30 Seus filhotes bebem sangue;

onde há um animal morto, ali ela está".

Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.

1 "Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?2 Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?3 Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.4 Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.5 Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?6 Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.7 Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.8 Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.9 Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?10 Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?11 Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?12 Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?13 Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?14 Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.15 Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.16 Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,17 nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.18 Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.19 Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?20 Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.21 Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.22 Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.23 Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,24 jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.25 Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.26 Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?27 Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?28 Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.29 Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.30 Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis".

Veja também

Publicidade
Bíblia Online Bíblia Online

Bíblia Online • Versão: 2026-04-20_12-06-32-