1 Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,2 kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.3 Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.4 Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.5 Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.6 Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.7 Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.8 Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,9 kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;10 kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,11 ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,12 ir sakyti: "Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,13 neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?14 Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury".15 Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.16 Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?17 Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.18 Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.19 Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.20 Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?21 Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.22 Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.23 Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

1 Poikani, kuuntele minun viisauttani, kallista korvasi minun taidolleni2 ottaaksesi vaarin taidollisuudesta, ja huulesi säilyttäkööt tiedon.3 Sillä hunajaa tiukkuvat vieraan vaimon huulet, hänen suunsa on öljyä liukkaampi.4 Mutta lopulta hän on karvas kuin koiruoho, terävä kuin kaksiteräinen miekka.5 Hänen jalkansa kulkevat alas kuolemaan, tuonelaan vetävät hänen askeleensa.6 Ei käy hän elämän tasaista polkua, hänen tiensä horjuvat hänen huomaamattaan.7 Niinpä, lapset, kuulkaa minua, älkää väistykö minun suuni sanoista.8 Pidä tiesi kaukana tuollaisesta äläkä lähesty hänen majansa ovea,9 ettet antaisi muille kunniaasi etkä vuosiasi armottomalle,10 ettei sinun tavarasi ravitsisi vieraita, sinun vaivannäkösi joutuisi toisen taloon11 ja ettet lopulta päätyisi huokailemaan ruumiisi ja lihasi riutuessa13 Miksi en kuullut neuvojaini ääntä, kallistanut korvaani opettajilleni?15 Juo vettä omasta säiliöstäsi, sitä, mikä omasta kaivostasi juoksee.16 Vuotaisivatko sinun lähteesi kadulle, toreille sinun vesiojasi!17 Olkoot ne sinun omasi yksin, älkööt vierasten sinun ohessasi.18 Olkoon sinun lähteesi siunattu, ja iloitse nuoruutesi vaimosta.19 Armas peura, suloinen vuorikauris-hänen rintansa sinua aina riemulla ravitkoot, hurmautuos alati hänen rakkaudestaan.20 Miksi, poikani, hurmautuisit irstaaseen naiseen ja syleilisit vieraan vaimon povea?21 Sillä Herran silmien edessä ovat miehen tiet, ja hän tutkii kaikki hänen polkunsa.22 Jumalattoman vangitsevat hänen rikoksensa, ja hän tarttuu oman syntinsä pauloihin.23 Kurittomuuteensa hän kuolee ja suistuu harhaan suuressa hulluudessaan.