1 Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.2 Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.3 Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.4 Išmintį vadink savo seserimi, o supratimąartimiausiu savo draugu,5 kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.6 Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,7 mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.8 Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.9 Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,10 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.11 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;12 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.13 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:14 "Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.15 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.16 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,17 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.18 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;19 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.20 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną".21 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.22 Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,23 kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.24 Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.25 Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.26 Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.27 Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.
1 Poikani, noudata minun sanojani ja kätke mieleesi minun käskyni.2 Noudata minun käskyjäni, niin saat elää, säilytä opetukseni kuin silmäteräsi.3 Sido ne kiinni sormiisi, kirjoita ne sydämesi tauluun.5 että varjeltuisit irstaalta naiselta, vieraalta vaimolta, joka sanoillansa liehakoitsee.6 Sillä minä katselin taloni ikkunasta ristikon läpi,7 ja minä näin yksinkertaisten joukossa, havaitsin poikain seassa nuorukaisen, joka oli mieltä vailla.8 Hän kulki katua erään naisen kulmaukseen ja asteli hänen majaansa päin9 päivän illaksi hämärtyessä, yön aikana, pimeässä.10 Ja katso, nainen tulee häntä vastaan, porton puvussa, kavala sydämeltä.11 Hän on levoton ja hillitön, eivät pysy hänen jalkansa kotona;12 milloin hän on kadulla, milloin toreilla, ja väijyy joka kulmassa.13 Hän tarttui nuorukaiseen, suuteli häntä ja julkeasti katsoen sanoi hänelle:15 Sentähden läksin ulos sinua vastaan, etsiäkseni sinua, ja olen sinut löytänyt.16 Olen leposijalleni peitteitä levittänyt, kirjavaa Egyptin liinavaatetta.17 Vuoteeseeni olen pirskoitellut mirhaa, aloeta ja kanelia.18 Tule, nauttikaamme lemmestä aamuun asti, riemuitkaamme rakkaudesta.19 Sillä mieheni ei ole kotona, hän meni matkalle kauas.21 Hän taivutti hänet paljolla houkuttelullaan, vietteli liukkailla huulillansa:22 kkiä hän lähti hänen jälkeensä, niinkuin härkä menee teuraaksi, niinkuin hullu jalkaraudoissa kuritettavaksi,23 niinkuin lintu kiiruhtaa paulaan; eikä tiennyt, että oli henkeänsä kaupalla, kunnes nuoli lävisti hänen maksansa.24 Sentähden, poikani, kuulkaa minua, kuunnelkaa minun suuni sanoja.25 Älköön poiketko sydämesi tuon naisen teille, älä eksy hänen poluillensa.26 Sillä paljon on surmattuja, hänen kaatamiaan, lukuisasti niitä, jotka hän on kaikki tappanut.27 Hänen majastaan käyvät tuonelan tiet, jotka vievät alas tuonelan kammioihin.