1 CELEBRATE il Signore; predicate il suo Nome; Fate assapere i suoi fatti fra i popoli.

2 Cantategli, salmeggiategli, Ragionate di tutte le sue maraviglie.

3 Gloriatevi nel Nome della sua santità; Rallegrisi il cuor di coloro che cercano il Signore.

4 Cercate il Signore, e la sua forza; Cercate del continuo la sua faccia.

5 Ricordate le sue maraviglie ch’egli ha fatte; I suoi miracoli e i giudicii della sua bocca;

6 O voi, progenie d’Abrahamo, suo servitore; Figliuoli di Giacobbe, suoi eletti.

7 Egli è il Signore Iddio nostro; I suoi giudicii son per tutta la terra

8 Egli si ricorda in eterno del suo patto, E in mille generazioni della parola ch’egli ha comandata;

9 Del suo patto, ch’egli fece con Abrahamo; E del suo giuramento, ch’egli fece ad Isacco;

10 Il quale egli confermò a Giacobbe per istatuto, E ad Israele per patto eterno;

11 Dicendo: Io ti darò il paese di Canaan, Per sorte della vostra eredità.

12 Quantunque fosser ben poca gente, E forestieri in esso.

13 E mentre essi andavano da una gente ad un’altra, Da un regno ad un altro popolo,

14 Egli non permise che alcuno li oppressasse; Anzi gastigò eziandio dei re per amor loro,

15 E disse: Non toccate i miei unti, E non fate alcun male a’ miei profeti.

16 Poi egli chiamò la fame sopra la terra; E ruppe tutto il sostegno del pane.

17 Egli aveva mandato dinanzi a loro un uomo, Cioè Giuseppe, che fu venduto per servo;

18 I cui piedi furono serrati ne’ ceppi; La cui persona fu messa ne’ ferri.

19 La parola del Signore lo tenne al cimento, Fino al tempo che venne ciò ch’egli aveva detto.

20 Allora il re mandò a farlo sciorre; Il dominator di popoli mandò a largheggiarlo.

21 Egli lo costituì padrone sopra la sua casa, E rettore sopra tutto il suo stato;

22 Per tenere a freno i suoi principi a suo senno; E per dare ammaestramento a’ suoi anziani.

23 Poi Israele entrò in Egitto; E Giacobbe dimorò come forestiere nel paese di Cam.

24 E Iddio fece grandemente moltiplicare il suo popolo; E lo rendè più possente che i suoi nemici

25 Egli rivolse il cuor loro a odiare il suo popolo, A macchinar frode contro a’ suoi servitori.

26 Egli mandò Mosè, suo servitore; Ed Aaronne, il quale egli aveva eletto.

27 Essi eseguirono fra loro i miracoli ch’egli aveva loro detti, E i suoi prodigi nella terra di Cam.

28 Egli mandò le tenebre, e fece oscurar l’aria; Ed essi non furono ribelli alle sue parole.

29 Egli cangiò le acque loro in sangue, E fece morire il lor pesce.

30 La terra loro produsse rane, Ch’entrarono fin nelle camere de’ loro re.

31 Alla sua parola venne una mischia d’insetti, E pidocchi in tutte le lor contrade.

32 Egli mutò le lor pioggie in gragnuola, E in fuoco divampante nel lor paese;

33 E percosse le lor vigne, e i lor fichi; E fracassò gli alberi della lor contrada.

34 Alla sua parola vennero locuste, E bruchi senza numero;

35 Che rosero tutta l’erba nel lor paese, E mangiarono il frutto della lor terra.

36 Poi egli percosse ogni primogenito nel lor paese, Le primizie d’ogni lor forza.

37 E condusse fuori Israele con oro e con argento; E non vi fu alcuno, fra le sue tribù, che fosse fiacco.

38 Gli Egizi si rallegrarono della lor partita; Perciocchè lo spavento di essi era caduto sopra loro.

39 Egli distese la nuvola, per coverta; Ed accese un fuoco, per alluminarli di notte.

40 Alla lor richiesta egli addusse delle quaglie, E li saziò del pane del cielo.

41 Egli aperse la roccia, e ne colarono acque; Rivi corsero per i luoghi aridi.

42 Perciocchè egli si ricordò della parola della sua santità, Detta ad Abrahamo, suo servitore;

43 E trasse fuori il suo popolo con allegrezza, E i suoi eletti con giubilo;

44 E diede loro i paesi delle genti; Ed essi possedettero le fatiche de’ popoli;

45 Acciocchè osservassero i suoi statuti, E guardassero le sue leggi. Alleluia

1 Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.

2 Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus.

3 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

4 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido.

5 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus.

6 Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

7 Jis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

8 Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

9 sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

10 Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui­amžina sandora,

11 sakydamas: "Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį",

12 kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

13 Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

14 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius:

15 "Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto".

16 Jis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino.

17 Jis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą.

18 Jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi,

19 kol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį.

20 Karalius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį.

21 Savo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu,

22 kad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius.

23 Tuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte.

24 Čia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus.

25 Jis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai.

26 Jis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko.

27 Jie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų.

28 Jis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui.

29 Jis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino.

30 Varlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo.

31 Jis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai.

32 Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte.

33 Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino.

34 Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų,

35 kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo.

36 Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią.

37 Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių.

38 Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo.

39 Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.

40 Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona.

41 Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę.

42 Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui,

43 ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis.

44 Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko,

45 kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį!