1 Cantico di Maalot. RICORDATI, Signore, di Davide, E di tutte le sue afflizioni.
2 Come egli giurò al Signore, E fece voto al Possente di Giacobbe, dicendo:
3 Se io entro nel tabernacolo della mia casa, Se salgo sopra la lettiera del mio letto;
4 Se do alcun sonno agli occhi miei, O alcun sonnecchiare alle mie palpebre;
5 Infino a tanto che io abbia trovato un luogo al Signore, Degli abitacoli al Possente di Giacobbe.
6 Ecco, noi abbiamo udito che l’Arca era stata nella contrada Efratea; Poi la trovammo ne’ campi di Iaar.
7 Entriamo negli abitacoli del Signore; Adoriamo allo scannello de’ suoi piedi.
8 Levati, Signore; Tu, e l’Arca della tua forza, per entrar nel tuo riposo.
9 I tuoi sacerdoti sieno rivestiti di giustizia, E giubilino i tuoi santi.
10 Per amor di Davide, tuo servitore, Non negare al tuo unto la sua richiesta
11 Il Signore giurò verità a Davide, E non la rivocherà, dicendo: Io metterò sopra il tuo trono del frutto del tuo ventre.
12 Se i tuoi figliuoli osservano il mio patto, E la mia testimonianza, che io insegnerò loro; Essi, e i lor figliuoli in perpetuo, Sederanno sopra il tuo trono.
13 Perciocchè il Signore ha eletta Sion; Egli l’ha gradita per sua stanza, dicendo:
14 Questo è il mio riposo in perpetuo, Qui abiterò; perciocchè questo è il luogo che io ho desiderato.
15 Io benedirò largamente la sua vittuaglia; Io sazierò di pane i suoi poveri.
16 E vestirò i suoi sacerdoti di vesti di liberazione; E i suoi santi giubileranno in gran letizia.
17 Quivi farò germogliare un corno a Davide; E terrò accesa una lampana al mio unto.
18 Io vestirò i suoi nemici di vergogna; E la sua benda reale fiorirà sopra lui
1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.
2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:
3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,
4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,
5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"
6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.
7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!
8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.
9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!
10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.
11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!
12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".
13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.
14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!
15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.
16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.
17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.
18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".