1 PERCHÈ tumultuano le genti, E mormorano i popoli cose vane?

2 I re della terra si ritrovano, Ed i principi consigliano insieme, Contro al Signore, e contro al suo Unto;

3 Dicendo: Rompiamo i lor legami, E gettiam via da noi le lor funi.

4 Colui che siede ne’ cieli ne riderà; Il Signore si befferà di loro.

5 Allora parlerà loro nella sua ira, E li renderà smarriti nel suo cruccio acceso;

6 E dirà: Pur nondimeno ho io consacrato il mio Re Sopra Sion, monte della mia santità

7 Io spiegherò il decreto; Il Signore mi ha detto: Tu sei il mio figliuolo; Oggi io t’ho generato.

8 Chiedimi, ed io ti darò per eredità le genti, Ed i confini della terra per tua possessione.

9 Tu le fiaccherai con una verga di ferro; Tu le triterai come un testo di vasellaio

10 Ora dunque, o re, siate savi; Giudici della terra, ricevete correzione.

11 Servite al Signore con timore, E gioite con tremore.

12 Baciate il figliuolo, che talora egli non si adiri, E che voi non periate nella vostra via, Quando l’ira sua si sarà pure un poco accesa. Beati tutti coloro che si confidano in lui

1 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?

2 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.

3 Jie sako: "Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves".

4 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.

5 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:

6 "Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne".

7 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: "Tu­mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.

8 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,

9 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi".

10 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.

11 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.

12 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.