1 Salmo di Davide, composto quando egli era nel deserto di Giuda. O DIO, tu sei l’Iddio mio, io ti cerco; L’anima mia è assetata di te; la mia carne ti brama In terra arida ed asciutta, senz’acqua.
2 Così ti ho io mirato nel santuario, Riguardando la tua forza, e la tua gloria
3 Perciocchè la tua benignità è cosa buona più che la vita, Le mie labbra ti loderanno.
4 Così ti benedirò in vita mia; Io alzerò le mie mani nel tuo Nome.
5 L’anima mia è saziata come di grasso e di midolla; E la mia bocca ti loderà con labbra giubilanti.
6 Quando io mi ricordo di te sul mio letto. Io medito di te nelle veglie della notte
7 Perciocchè tu mi sei stato in aiuto, Io giubilo all’ombra delle tue ale.
8 L’anima mia è attaccata dietro a te; La tua destra mi sostiene.
9 Ma quelli che cercano l’anima mia, per disertarla, Entreranno nelle più basse parti della terra.
10 Saranno atterrati per la spada; Saranno la parte delle volpi.
11 Ma il re si rallegrerà in Dio; Chiunque giura per lui, si glorierà; Perciocchè la bocca di quelli che parlano falsamente sarà turata
1 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.
2 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.
3 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.
4 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.
5 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,
6 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.
7 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.
8 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.
9 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.
10 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.
11 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.