1 Salmo di Davide, dato al capo de’ Musici, sopra Seminit SALVA, Signore; perciocchè gli uomini pii son venuti meno, Ed i veraci son mancati fra i figliuoli degli uomini.

2 Ciascuno parla con menzogna col suo prossimo, Con labbra lusinghiere; Parlano con un cuor doppio.

3 Il Signore ricida tutte le labbra lusinghiere, La lingua che parla altieramente;

4 Di coloro che dicono: Noi sarem padroni colle nostre lingue; Le nostre labbra sono appo noi; Chi è signore sopra noi?

5 Per la desolazione de’ poveri afflitti, per le strida de’ bisognosi, Ora mi leverò, dice il Signore; Io metterò in salvo quelli contro a cui coloro parlano audacemente.

6 Le parole del Signore son parole pure, Argento affinato nel fornello di terra, Purgato per sette volte.

7 Tu, Signore, guarda coloro; Preservali da questa generazione in perpetuo.

8 Gli empi vanno attorno, Quando i più vili d’infra i figliuoli degli uomini sono innalzati

1 Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.

2 Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.

3 Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

4 Jie sako: "Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?"

5 "Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos".

6 Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.

7 Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.

8 Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.