1 BEATI coloro che sono intieri di via, Che camminano nella Legge del Signore.

2 Beati coloro che guardano le sue testimonianze, Che lo cercano con tutto il cuore;

3 I quali eziandio non operano iniquità; Anzi camminano nelle sue vie

4 Tu hai ordinato che i tuoi comandamenti Sieno strettamente osservati.

5 Oh! sieno pure addirizzate le mie vie, Per osservare i tuoi statuti.

6 Allora io non sarò svergognato, Quando io riguarderò a tutti i tuoi comandamenti

7 Io ti celebrerò con dirittura di cuore, Quando io avrò imparate le leggi della tua giustizia.

8 Io osserverò i tuoi statuti; Non abbandonarmi del tutto

9 Come renderà il fanciullo la sua via pura? Prendendo guardia ad essa secondo la tua parola

10 Io ti ho cercato con tutto il mio cuore; Non lasciarmi deviar da’ tuoi comandamenti

11 Io ho riposta la tua parola nel mio cuore; Acciocchè io non pecchi contro a te

12 Tu sei benedetto, o Signore; Insegnami i tuoi statuti

13 Io ho colle mie labbra raccontate Tutte le leggi della tua bocca.

14 Io gioisco nella via delle tue testimonianze, Come per tutte le ricchezze del mondo.

15 Io ragiono de’ tuoi comandamenti, E riguardo a’ tuoi sentieri.

16 Io mi diletto ne’ tuoi statuti; Io non dimenticherò le tue parole

17 Fa’ del bene al tuo servitore, Ed io viverò, ed osserverò la tua parola

18 Apri gli occhi miei, ed io riguarderò Le maraviglie della tua Legge

19 Io son forestiere in terra; Non nascondermi i tuoi comandamenti

20 L’anima mia si stritola di affezione Alle tue leggi in ogni tempo

21 Tu sgridi i superbi maledetti Che deviano da’ tuoi comandamenti

22 Togli d’addosso a me il vituperio e lo sprezzo; Perciocchè io ho guardate le tue testimonianze

23 Eziandio, mentre i principi sedevano, e ragionavano contro a me, Il tuo servitore ha meditato ne’ tuoi statuti

24 Ed anche le tue testimonianze sono i miei diletti Ed i miei consiglieri

25 L’anima mia è attaccata alla polvere; Vivificami secondo la tua parola

26 Io ti ho narrate le mie vie, e tu mi hai risposto; Insegnami i tuoi statuti.

27 Fammi intender la via de’ tuoi comandamenti, Ed io ragionerò delle tue maraviglie

28 L’anima mia stilla di cordoglio; Sollevami secondo le tue parole.

29 Rimuovi da me la via della menzogna; E fammi dono della tua Legge

30 Io ho scelta la via della verità; Io mi son proposte le tue leggi.

31 Io mi son tenuto alle tue testimonianze; Signore, non lasciar che io sia confuso.

32 Correrò nella via de’ tuoi comandamenti, Quando tu mi avrai allargato il cuore

33 Insegnami, Signore, la via de’ tuoi statuti; Ed io la guarderò infino al fine.

34 Dammi intelletto, ed io guarderò la tua Legge; E l’osserverò con tutto il cuore

35 Conducimi per lo sentiero de’ tuoi comandamenti; Perciocchè io mi diletto in esso.

36 Inchina il mio cuore alle tue testimonianze, E non a cupidigia

37 Storna gli occhi miei, che non riguardino a vanità; Vivificami nelle tue vie

38 Attieni la tua parola al tuo servitore, Il quale è tutto intento al tuo timore

39 Rimuovi da me il mio vituperio, del quale io temo; Perciocchè le tue leggi son buone

40 Ecco, io desidero affettuosamente i tuoi comandamenti; Vivificami nella tua giustizia

41 Ed avvenganmi le tue benignità, o Signore; E la tua salute, secondo la tua parola.

42 Ed io risponderò a colui che mi fa vituperio; Perciocchè io mi confido nella tua parola

43 E non ritrarmi del tutto dalla bocca la parola della verità; Perciocchè io spero nelle tue leggi.

44 Ed io osserverò la tua Legge del continuo, In sempiterno

45 E camminerò al largo; Perciocchè io ho ricercati i tuoi comandamenti.

46 E parlerò delle tue testimonianze davanti ai re, E non sarò svergognato.

47 E mi diletterò ne’ tuoi comandamenti, I quali io amo.

48 Ed alzerò le palme delle mie mani a’ tuoi comandamenti, i quali io amo; E mediterò ne’ tuoi statuti

49 Ricordati della parola detta al tuo servitore, Sopra la quale tu mi hai fatto sperare

50 Questa è la mia consolazione nella mia afflizione, Che la tua parola mi ha vivificato

51 I superbi mi hanno grandemente schernito; Ma io non mi sono stornato dalla tua Legge

52 Signore, io mi son ricordato de’ tuoi giudicii ab antico; E mi son consolato

53 Tremito mi occupa, per gli empi Che abbandonano la tua Legge

54 I tuoi statuti sono stati i miei cantici Nella dimora de’ miei pellegrinaggi

55 O Signore, di notte io mi son ricordato del tuo Nome, Ed ho osservata la tua Legge.

56 Questo mi è avvenuto, Perciocchè io ho guardati i tuoi comandamenti

57 Il Signore è la mia parte; Io ho detto di osservare le tue parole

58 Io ti ho supplicato con tutto il cuore; Abbi pietà di me, secondo la tua parola

59 Io ho fatta ragione delle mie vie; Ed ho rivolti i miei piedi alle tue testimonianze.

60 Io mi sono affrettato, e non mi sono indugiato D’osservare i tuoi comandamenti

61 Schiere d’empi mi hanno predato; Ma però non ho dimenticata la tua Legge

62 Io mi levo a mezzanotte, per celebrarti, Per le leggi della tua giustizia

63 Io son compagno di tutti quelli che ti temono, Ed osservano i tuoi comandamenti

64 Signore, la terra è piena della tua benignità; Insegnami i tuoi statuti

65 Signore, tu hai usata beneficenza inverso il tuo servitore, Secondo la tua parola.

66 Insegnami buon senno ed intendimento; Perciocchè io credo a’ tuoi comandamenti

67 Avanti che io fossi afflitto, io andava errando; Ma ora osservo la tua parola

68 Tu sei buono e benefattore; Insegnami i tuoi statuti

69 I superbi hanno acconciate delle bugie contro a me; Ma io con tutto il cuore guarderò i tuoi comandamenti.

70 Il cuor loro è condenso come grasso; Ma io mi diletto nella tua Legge

71 Egli è stato buono per me, che io sono stato afflitto; Acciocchè io impari i tuoi statuti

72 La Legge della tua bocca mi è migliore Che le migliaia d’oro e d’argento

73 Le tue mani mi hanno fatto e formato; Dammi intelletto, ed io imparerò i tuoi comandamenti

74 Quelli che ti temono mi vedranno, e si rallegreranno; Perciocchè io ho sperato nella tua parola

75 O Signore, io so che i tuoi giudicii non sono altro che giustizia; E che ciò che mi hai afflitto è stato fedeltà

76 Deh! sia la tua benignità per consolarmi, Secondo la tua parola, detta al tuo servitore.

77 Avvenganmi le tue misericordie, acciocchè io viva; Perciocchè la tua Legge è ogni mio diletto

78 Sien confusi i superbi, perciocchè a torto mi sovvertono; Ma io medito ne’ tuoi comandamenti.

79 Rivolgansi a me quelli che ti temono. E quelli che conoscono le tue testimonianze

80 Sia il mio cuore intiero ne’ tuoi statuti; Acciocchè io non sia confuso

81 L’anima mia vien meno dietro alla tua salute; Io spero nella tua parola.

82 Gli occhi miei vengono meno dietro alla tua parola, Dicendo: Quando mi consolerai tu?

83 Perciocchè io son divenuto come un otro al fumo; E pur non ho dimenticati i tuoi statuti

84 Quanti hanno da essere i giorni del tuo servitore? Quando farai giudicio sopra quelli che mi perseguitano?

85 I superbi mi hanno cavate delle fosse; Il che non è secondo la tua Legge.

86 Tutti i tuoi comandamenti son verità; Essi mi perseguitano a torto; soccorrimi.

87 Mi hanno pressochè distrutto ed atterrato; Ma io non ho abbandonati i tuoi comandamenti

88 Vivificami secondo la tua benignità, Ed io osserverò la testimonianza della tua bocca

89 O Signore, la tua parola è in eterno; Ella è stabile ne’ cieli.

90 La tua verità è per ogni età; Tu hai stabilita la terra, ed ella sta ferma.

91 Il cielo e la terra stanno anche oggi fermi, per li tuoi ordini, Perciocchè ogni cosa è al tuo servigio

92 Se la tua Legge non fosse stata ogni mio diletto, Io già sarei perito nella mia afflizione

93 Giammai non dimenticherò i tuoi comandamenti; Perciocchè per essi tu mi hai vivificato

94 Io son tuo, salvami; Perciocchè io ho ricercati i tuoi comandamenti

95 Gli empi mi hanno atteso, per farmi perire; Ma io ho considerate le tue testimonianze

96 Io ho veduto che tutte le cose le più perfette hanno fine; Ma il tuo comandamento è d’una grandissima distesa

97 Oh! quanto amo la tua Legge! Ella è la mia meditazione di tutti i giorni

98 Per li tuoi comandamenti tu mi rendi più savio che i miei nemici; Perciocchè quelli in perpetuo sono miei.

99 Io son più intendente che tutti i miei dottori; Perciocchè le tue testimonianze son la mia meditazione.

100 Io son più avveduto che i vecchi; Perciocchè io ho guardati i tuoi comandamenti

101 Io ho rattenuti i miei piedi da ogni sentiero malvagio; Acciocchè io osservi la tua parola

102 Io non mi sono stornato dalle tue leggi; Perciocchè tu mi hai ammaestrato

103 Oh! quanto son dolci le tue parole al mio palato! Son più dolci che miele alla mia bocca.

104 Io son divenuto avveduto per li tuoi comandamenti; Perciò, odio ogni sentiero di falsità

105 La tua parola è una lampana al mio piè, Ed un lume al mio sentiero

106 Io ho giurato, e l’atterrò, Di osservare le leggi della tua giustizia

107 Io son sommamente afflitto; O Signore, vivificami secondo la tua parola

108 Deh! Signore, gradisci le offerte volontarie della mia bocca, Ed insegnami le tue leggi

109 Io ho l’anima mia del continuo in palma di mano; E pur non ho dimenticata la tua Legge.

110 Gli empi mi hanno tesi de’ lacci; E pur non mi sono sviato da’ tuoi comandamenti

111 Le tue testimonianze son la mia eredità in perpetuo; Perciocchè esse son la letizia del mio cuore.

112 Io ho inchinato il mio cuore a mettere in opera i tuoi statuti, In perpetuo, infino al fine

113 Io odio i discorsi; Ma amo la tua Legge

114 Tu sei il mio nascondimento, ed il mio scudo; Io spero nella tua parola

115 Ritraetevi da me, maligni; Ed io guarderò i comandamenti del mio Dio

116 Sostienmi, secondo la tua parola, ed io viverò; E non rendermi confuso della mia speranza.

117 Confortami, ed io sarò salvato; E riguarderò del continuo a’ tuoi statuti

118 Tu calpesti tutti quelli che si sviano da’ tuoi statuti; Perciocchè la lor frode è una cosa falsa.

119 Tu riduci al niente tutti gli empi della terra, come schiume; Perciò io amo le tue testimonianze.

120 La mia carne si raccapriccia tutta per lo spavento di te; Ed io temo de’ tuoi giudicii

121 Io ho fatto ciò che è diritto e giusto; Non abbandonarmi a quelli che mi oppressano.

122 Da’ sicurtà per lo tuo servitore in bene, E non lasciar che i superbi mi oppressino

123 Gli occhi miei vengono meno dietro alla tua salute, Ed alla parola della tua giustizia

124 Opera inverso il tuo servitore secondo la tua benignità, Ed insegnami i tuoi statuti.

125 Io son tuo servitore; dammi intelletto; Acciocchè io possa conoscere le tue testimonianze

126 Egli è tempo che il Signore operi; Essi hanno annullata la tua Legge

127 Perciò io amo i tuoi comandamenti più che oro; Anzi più che oro finissimo.

128 Perciò approvo, come diritti, tutti i tuoi comandamenti intorno ad ogni cosa; Ed odio ogni sentiero di menzogna

129 Le tue testimonianze son cose maravigliose; Perciò l’anima mia le ha guardate

130 La dichiarazione delle tue parole allumina, E dà intelletto a’ semplici

131 Io ho aperta la bocca, ed ho ansato; Perciocchè io ho bramati i tuoi comandamenti

132 Riguarda a me, ed abbi pietà di me, Secondo ch’è ragionevole di fare inverso quelli che amano il tuo Nome

133 Ferma i miei passi nella tua parola; E non lasciare che alcuna iniquità signoreggi sopra me

134 Riscuotimi dall’oppressione degli uomini; Ed io osserverò i tuoi comandamenti

135 Fa’ rilucere il tuo volto sopra il tuo servitore;

136 Ed insegnami i tuoi statuti. Ruscelli d’acque mi scendono giù dagli occhi; Perciocchè la tua Legge non è osservata

137 O Signore, tu sei giusto, E i tuoi giudicii son diritti.

138 Tu hai strettamente comandata la giustizia, E la verità delle tue testimonianze

139 Il mio zelo mi consuma; Perciocchè i miei nemici hanno dimenticate le tue parole

140 La tua parola è sommamente purgata; E però il tuo servitore l’ama

141 Io son piccolo e sprezzato; Ma però non ho dimenticati i tuoi comandamenti

142 La tua giustizia è una giustizia eterna, E la tua Legge è verità

143 Tribolazione e distretta mi hanno colto; Ma i tuoi comandamenti sono i miei diletti.

144 Le tue testimonianze sono una giustizia eterna; Dammi intelletto, ed io viverò

145 Io ho gridato con tutto il cuore; rispondimi, Signore; Ed io guarderò i tuoi statuti.

146 Io ti ho invocato; salvami, Ed io osserverò le tue testimonianze

147 Io mi son fatto avanti all’alba, ed ho gridato; Io ho sperato nella tua parola.

148 Gli occhi miei prevengono le vigilie della notte. Per meditar nella tua parola

149 Ascolta la mia voce, secondo la tua benignità; O Signore, vivificami, secondo che tu hai ordinato

150 Quelli che vanno dietro a scelleratezza, E si sono allontanati dalla tua Legge, si sono accostati a me.

151 O Signore, tu sei vicino; E tutti i tuoi comandamenti son verità

152 Gran tempo è che io so questo delle tue testimonianze, Che tu le hai stabilite in eterno

153 Riguarda alla mia afflizione, e trammene fuori; Perciocchè io non ho dimenticata la tua Legge.

154 Dibatti la mia lite, e riscuotimi; Vivificami, secondo la tua parola

155 La salute è lungi dagli empi; Perciocchè non ricercano i tuoi statuti

156 Le tue misericordie son grandi, Signore; Vivificami secondo ciò che hai ordinato

157 I miei persecutori ed i miei nemici son molti; Ma io non mi sono deviato dalle tue testimonianze

158 Io ho veduti i disleali, e ne ho sentita gran noia; Perciocchè non osservano la tua parola

159 Vedi quanto amo i tuoi comandamenti! Signore, vivificami, secondo la tua benignità

160 La somma della tua parola è verità; E tutte le leggi della tua giustizia sono in eterno

161 I principi m’hanno perseguitato senza cagione; Ma il mio cuore ha spavento della tua parola

162 Io mi rallegro per la tua parola, Come una persona che avesse trovate grandi spoglie

163 Io odio ed abbomino la menzogna; Ma io amo la tua Legge

164 Io ti lodo sette volte il dì, Per li giudicii della tua giustizia

165 Quelli che amano la tua Legge godono di molta pace; E non vi è alcuno intoppo per loro

166 Signore, io ho sperato nella tua salute; Ed ho messi in opera i tuoi comandamenti

167 L’anima mia ha osservate le tue testimonianze; Ed io le ho grandemente amate.

168 Io ho osservati i tuoi comandamenti, e le tue testimonianze; Perciocchè tutte le mie vie sono nel tuo cospetto

169 Pervenga il mio grido al tuo cospetto, o Signore; Dammi intelletto, secondo la tua parola.

170 Venga la mia supplicazione in tua presenza; Riscuotimi, secondo la tua parola

171 Le mie labbra sgorgheranno lode, Quando tu mi avrai insegnati i tuoi statuti

172 La mia lingua ragionerà della tua parola; Perciocchè tutti i tuoi comandamenti son giustizia

173 Siami in aiuto la tua mano; Perciocchè io ho eletti i tuoi comandamenti.

174 Signore, io ho desiderata la tua salute; E la tua Legge è ogni mio diletto

175 Viva l’anima mia, ed ella ti loderà; E soccorranmi i tuoi ordinamenti

176 Io vo errando, come una pecora smarrita; cerca il tuo servitore; Perciocchè io non ho dimenticati i tuoi comandamenti

1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.

2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,

3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.

4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.

5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!

6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.

7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.

8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.

9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.

10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.

11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.

13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.

14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.

15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.

16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.

17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.

18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.

19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.

21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.

22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.

23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.

24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.

25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.

27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.

28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.

29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.

30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.

31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.

32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.

33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.

34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.

35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.

36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,

37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.

38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.

39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.

40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.

41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.

42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.

44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.

45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.

46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.

47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.

48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.

49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.

50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.

51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.

52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.

53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.

54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.

55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.

56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.

57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.

58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.

59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.

60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.

61 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.

62 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.

63 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.

64 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.

65 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.

66 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.

67 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.

68 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.

69 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.

70 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.

71 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.

72 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.

73 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.

74 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.

75 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.

76 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.

77 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.

78 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.

79 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.

80 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.

81 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.

82 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?

83 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.

84 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?

85 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.

86 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.

87 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.

88 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.

89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.

90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.

91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.

92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.

93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.

94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.

95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.

96 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.

97 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.

98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.

99 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.

100 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.

101 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.

102 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.

103 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.

104 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.

105 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.

106 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.

107 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

108 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.

109 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.

110 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.

111 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.

112 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.

113 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.

114 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.

115 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.

116 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.

117 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.

118 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.

119 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.

120 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.

121 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.

122 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.

123 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.

124 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.

125 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.

126 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.

127 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.

128 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.

129 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.

130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.

131 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.

132 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.

133 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.

134 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.

135 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.

136 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.

137 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.

138 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.

139 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.

140 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.

141 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.

142 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas­tiesa.

143 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.

144 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.

145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.

146 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.

147 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

148 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.

149 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

150 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.

151 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.

152 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.

153 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.

154 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.

155 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.

156 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

157 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.

158 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.

159 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.

160 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.

161 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.

162 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.

163 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.

164 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.

165 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.

166 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.

167 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.

168 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.

169 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.

170 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.

171 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.

172 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.

173 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.

174 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.

175 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.

176 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.