1 O SIGNORE Iddio delle vendette; O Dio delle vendette, apparisci in gloria.

2 Innalzati, o Giudice della terra; Rendi la retribuzione ai superbi.

3 Infino a quando, o Signore, Infino a quando trionferanno gli empi?

4 Infino a quando sgorgheranno parole dure? Infino a quando si vanteranno tutti gli operatori d’iniquità?

5 Signore, essi tritano il tuo popolo, Ed affliggono la tua eredità;

6 Uccidono la vedova e il forestiere, Ed ammazzano gli orfani;

7 E dicono: Il Signore non ne vede, E l’Iddio di Giacobbe non ne intende nulla.

8 O voi i più stolti del popolo, intendete; E voi pazzi, quando sarete savi?

9 Colui che ha piantata l’orecchia non udirebbe egli? Colui che ha formato l’occhio non riguarderebbe egli?

10 Colui che gastiga le genti, Che insegna il conoscimento agli uomini, non correggerebbe egli?

11 Il Signore conosce i pensieri degli uomini, E sa che son vanità

12 Beato l’uomo il qual tu correggi, Signore, Ed ammaestri per la tua Legge;

13 Per dargli riposo, liberandolo da’ giorni dell’avversità, Mentre è cavata la fossa all’empio.

14 Perciocchè il Signore non lascerà il suo popolo, E non abbandonerà la sua eredità.

15 Perciocchè il giudicio ritornerà a giustizia, E dietro a lui saranno tutti quelli che son diritti di cuore.

16 Chi si leverà per me contro a’ maligni? Chi si presenterà per me contro agli operatori d’iniquità?

17 Se il Signore non fosse stato mio aiuto, Per poco l’anima mia sarebbe stata stanziata nel silenzio.

18 Quando io ho detto: Il mio piè vacilla; La tua benignità, o Signore, mi ha sostenuto.

19 Quando io sono stato in gran pensieri dentro di me, Le tue consolazioni han rallegrata l’anima mia.

20 Il seggio delle malizie che forma iniquità in luogo di statuti, Potrebbe egli esserti congiunto?

21 Essi corrono a schiere contro all’anima del giusto, E condannano il sangue innocente.

22 Ma il Signore mi è in vece d’alto ricetto; E l’Iddio mio in vece di rocca di confidanza.

23 Ed egli farà lor tornare addosso la loro iniquità, E li distruggerà per la lor propria malizia; Il Signore Iddio nostro li distruggerà

1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

7 Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi".

8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

18 Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.