1 ALLELUIA. Celebrate il Signore; perciocchè egli è buono; Perciocchè la sua benignità è in eterno.

2 Chi potrà raccontar le potenze del Signore? Chi potrà pubblicar tutta la sua lode?

3 Beati coloro che osservano la dirittura, Che fanno ciò ch’è giusto in ogni tempo.

4 Ricordati di me, o Signore, Secondo la tua benevolenza verso il tuo popolo; Visitami colla tua salute;

5 Acciocchè io vegga il bene de’ tuoi eletti, E mi rallegri dell’allegrezza della tua gente, E mi glorii colla tua eredità

6 Noi, e i nostri padri, abbiam peccato, Abbiamo operato iniquamente ed empiamente.

7 I nostri padri in Egitto non considerarono le tue maraviglie, Non si ricordarono della grandezza delle tue benignità; E si ribellarono presso al mare, nel Mar rosso.

8 Ma pure il Signore li salvò per l’amor del suo Nome, Per far nota la sua potenza;

9 E sgridò il Mar rosso, ed esso si seccò; E li fece camminar per gli abissi, come per un deserto.

10 E li salvò di man di coloro che li odiavano, E li riscosse di man del nemico.

11 E le acque copersero i lor nemici; E non ne scampò pure uno

12 Allora credettero alle sue parole; Cantarono la sua lode

13 Ma presto dimenticarono le sue opere; Non aspettarono il suo consiglio;

14 E si accessero di cupidigia nel deserto; E tentarono Iddio nella solitudine.

15 Ed egli diede loro ciò che chiedevano; Ma mandò la magrezza nelle lor persone.

16 Oltre a ciò furono mossi d’invidia contro a Mosè, nel campo; E contro ad Aaronne, il Santo del Signore.

17 La terra si aperse, e tranghiottì Datan, E coperse il seguito di Abiram.

18 E il fuoco arse la lor raunanza; La fiamma divampò gli empi.

19 Fecero un vitello in Horeb, E adorarono una statua di getto;

20 E mutarono la lor gloria In una somiglianza di bue che mangia l’erba.

21 Dimenticarono Iddio, lor Salvatore, Il quale aveva fatte cose grandi in Egitto;

22 Cose maravigliose nel paese di Cam, Tremende al Mar rosso.

23 Onde egli disse di sterminarli; Se non che Mosè, suo eletto, si presentò alla rottura davanti a lui, Per istornar l’ira sua che non distruggesse.

24 Disdegnarono ancora il paese desiderabile; Non credettero alla sua parola.

25 E mormorarono ne’ lor tabernacoli; Non attesero alla voce del Signore.

26 Onde egli alzò loro la mano, Che li farebbe cader nel deserto;

27 E che farebbe cader la lor progenie fra le genti, E che li dispergerebbe per li paesi.

28 Oltre a ciò si congiunsero con Baal-peor, E mangiarono de’ sacrificii de’ morti;

29 E dispettarono Iddio co’ lor fatti, Onde la piaga si avventò a loro.

30 Ma Finees si fece avanti, e fece giudicio; E la piaga fu arrestata.

31 E ciò gli fu reputato per giustizia, Per ogni età, in perpetuo.

32 Provocarono ancora il Signore ad ira presso alla acque di Meriba, Ed avvenne del male a Mosè per loro.

33 Perciocchè inasprirono il suo spirito; Onde egli parlò disavvedutamente colle sue labbra

34 Essi non distrussero i popoli, Che il Signore aveva lor detto;

35 Anzi si mescolarono fra le genti, Ed impararono le loro opere;

36 E servirono a’ loro idoli, E quelli furono loro per laccio;

37 E sacrificarono i lor figluioli. E le lor figliuole a’ demoni;

38 E sparsero il sangue innocente, Il sangue de’ lor figliuoli e delle lor figliuole, I quali sacrificarono agl’idoli di Canaan; E il paese fu contaminato di sangue.

39 Ed essi si contaminarono per le loro opere, E fornicarono per li lor fatti.

40 Onde l’ira del Signore si accese contro al suo popolo, Ed egli abbominò la sua eredità;

41 E li diede in man delle genti; E quelli che li odiavano signoreggiarono sopra loro.

42 E i lor nemici li oppressarono; Ed essi furono abbassati sotto alla lor mano.

43 Egli li riscosse molte volte; Ma essi lo dispettarono co’ lor consigli, Onde furono abbattuti per la loro iniquità.

44 E pure egli ha riguardato, quando sono stati in distretta; Quando ha udito il lor grido;

45 E si è ricordato inverso loro del suo patto, E si è pentito, secondo la grandezza delle sue benignità.

46 Ed ha renduti loro pietosi Tutti quelli che li avevano menati in cattività.

47 Salvaci, o Signore Iddio nostro, E raccoglici d’infra le genti; Acciocchè celebriamo il Nome della tua santità, E ci gloriamo nella tua lode.

48 Benedetto sia il Signore Iddio d’Israele di secolo in secolo. Or dica tutto il popolo: Amen. Alleluia

1 Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

2 Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

3 Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

4 Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

5 kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.

6 Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

7 Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

8 Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

9 Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

10 Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

11 Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

12 Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

13 Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

14 dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

15 Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

16 Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

17 Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

18 Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

19 Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.

20 Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

21 Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

22 nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

23 Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

24 Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

25 palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

26 Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

27 jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

28 Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.

29 Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.

30 Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

31 Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

32 Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

33 Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.

34 Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

35 Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

36 Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

37 Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

38 liejo nekaltą kraują­savo sūnų ir dukterų kraują­aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

39 Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

40 Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

41 Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

42 Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

43 Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

44 Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

45 atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

46 Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

47 Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.

48 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: "Amen". Girkite Viešpatį!