1 Orazione di Mosè, uomo di Dio O SIGNORE, tu ci sei stato un abitacolo In ogni età.

2 Avanti che i monti fosser nati, E che tu avessi formata la terra ed il mondo; Anzi ab eterno in eterno tu sei Dio.

3 Tu fai ritornar l’uomo in polvere, E dici: Ritornate, o figliuoli degli uomini.

4 Perciocchè mille anni sono appo te Come il giorno d’ieri, quando è passato; O come una vegghia nella notte.

5 Tu porti via gli uomini, come per una piena d’acque; Essi non sono altro che un sogno; Son come l’erba che si rinnovella la mattina.

6 La mattina ella fiorisce e si rinnovella; E la sera è segata e si secca

7 Perciocchè noi veniam meno per la tua ira; E siam conturbati per lo tuo cruccio.

8 Tu metti davanti a te le nostre iniquità, E i nostri peccati occulti alla luce della tua faccia.

9 Conciossiachè tutti i nostri giorni dichinino per la tua ira; Noi abbiam forniti gli anni nostri così presto come una parola.

10 I giorni de’ nostri anni, in alcuni non sono che settant’anni; E in altri, se ve ne sono di maggiori forze, che ottant’anni; Ed anche il fiore di quelli non è altro che travaglio e vanità; Perciocchè di subito è riciso, e noi ce ne voliam via.

11 Chi conosce la forza della tua ira, E la tua indegnazione, secondo che devi esser temuto?

12 Insegnaci adunque a contare i nostri dì; Acciocchè acquistiamo un cuor savio.

13 Rivolgiti, Signore; infino a quando? E sii rappacificato inverso i tuoi servitori.

14 Saziaci ogni mattina della tua benignità; Acciocchè giubiliamo, e ci rallegriamo tutti i dì nostri.

15 Rallegraci, al par de’ giorni che tu ci hai afflitti; Degli anni che abbiamo sentito il male.

16 Apparisca l’opera tua verso i tuoi servitori, E la tua gloria verso i lor figliuoli.

17 E sia il piacevole sguardo del Signore Iddio nostro sopra noi; E addirizza, o Signore, sopra noi l’opera delle nostre mani

1 Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!

2 Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!

3 Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: "Sugrįžkite, žmonių vaikai!"

4 Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.

5 Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.

6 Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.

7 Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.

8 Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes­savo veido šviesoje.

9 Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.

10 Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų­aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.

11 Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?

12 Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!

13 Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!

14 Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!

15 Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.

16 Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!

17 Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!