1 Maschil di Etan Ezarahita IO canterò in perpetuo le benignità del Signore; Io renderò colla mia bocca nota la tua verità per ogni età.

2 Perciocchè io ho detto: La tua benignità sarà stabile in eterno; Tu hai fermata la tua verità ne’ cieli.

3 Io ho fatto, dice il Signore, patto col mio eletto; Io ho giurato a Davide, mio servitore, dicendo:

4 Io fonderò la tua progenie in eterno, Ed edificherò il tuo trono per ogni età. Sela

5 I cieli parimente celebreranno le tue maraviglie, o Signore; La tua verità eziandio sarà celebrata nella raunanza de’ santi.

6 Perciocchè, chi è nel cielo che pareggi il Signore; E che possa essere assomigliato al Signore, fra i figliuoli de’ possenti?

7 Iddio è grandemente spaventevole nel consiglio de’ santi, E tremendo sopra tutti quelli che sono d’intorno a lui.

8 O Signore Iddio degli eserciti, chi è potente Signore come sei tu? Tu hai, oltre a ciò, intorno a te la tua verità.

9 Tu signoreggi sopra l’alterezza del mare; Quando le sue onde s’innalzano, tu l’acqueti.

10 Tu hai fiaccato Rahab, a guisa d’uomo ferito a morte; Tu hai, col tuo possente braccio, dispersi i tuoi nemici.

11 I cieli son tuoi, tua eziandio è la terra; Tu hai fondato il mondo, e tutto ciò ch’è in esso.

12 Tu hai creato il Settentrione ed il Mezzodì; Tabor ed Hermon trionfano nel tuo Nome.

13 Tu hai un braccio forte; La tua mano è potente, la tua destra è esaltata.

14 Giustizia e giudicio son la ferma base del tuo trono; Benignità e verità vanno davanti alla tua faccia

15 Beato il popolo che sa che cosa è il giubilare; O Signore, essi cammineranno alla chiarezza della tua faccia;

16 Festeggeranno tuttodì nel tuo nome, E si esalteranno nella tua giustizia.

17 Perchè tu sei la gloria della lor forza; E il nostro corno è alzato per lo tuo favore.

18 Perciocchè lo scudo nostro è del Signore; E il Re nostro è del Santo d’Israele

19 Tu parlasti già in visione intorno al tuo Santo, E dicesti: Io ho posto l’aiuto intorno al possente; Io ho innalzato l’eletto d’infra il popolo.

20 Io ho trovato Davide, mio servitore; E l’ho unto coll’olio mio santo;

21 Col quale la mia mano sarà ferma; Il mio braccio eziandio lo fortificherà.

22 Il nemico non l’oppresserà; Ed il perverso non l’affliggerà.

23 Anzi io fiaccherò i suoi nemici, cacciandoli d’innanzi a lui; E sconfiggerò quelli che l’odieranno.

24 E la mia verità, e la mia benignità, saranno con lui; Ed il suo corno sarà alzato nel mio nome;

25 E metterò la sua mano sopra il mare, E la sua destra sopra i fiumi.

26 Egli m’invocherà, dicendo: Tu sei mio Padre, Il mio Dio, e la Rocca della mia salute.

27 Io altresì lo costituirò il primogenito, Il più eccelso dei re della terra.

28 Io gli osserverò la mia benignità in perpetuo, Ed il mio patto sarà leale inverso lui.

29 E renderò la sua progenie eterna, Ed il suo trono simile a’ giorni del cielo.

30 Se i suoi figliuoli abbandonano la mia Legge, E non camminano ne’ miei ordinamenti;

31 Se violano i miei statuti, E non osservano i miei comandamenti;

32 Io visiterò il lor misfatto con verga, E la loro iniquità con battiture;

33 Ma non annullerò la mia benignità inverso lui, E non mentirò contro alla mia verità.

34 Io non violerò il mio patto, E non muterò quello che è uscito dalle mie labbra.

35 Io ho giurato una volta per la mia santità: Se io mento a Davide;

36 Che la sua progenie sarà in eterno, E che il suo trono sarà come il sole nel mio cospetto;

37 Che sarà stabile in perpetuo, come la luna; E di ciò vi è il testimonio fedele nel cielo. Sela

38 E pur tu l’hai cacciato lungi da te, e l’hai disdegnato; Tu ti sei gravemente adirato contro al tuo unto.

39 Tu hai annullato il patto fatto col tuo servitore; Tu hai contaminata la sua benda reale, gettandola per terra.

40 Tu hai rotte tutte le sue chiusure; Tu hai messe in ruina le sue fortezze.

41 Tutti i passanti l’hanno predato; Egli è stato in vituperio a’ suoi vicini.

42 Tu hai alzata la destra de’ suoi avversari; Tu hai rallegrati tutti i suoi nemici.

43 Tu hai eziandio rintuzzato il taglio della sua spada, E non l’hai fatto star fermo in piè nella battaglia.

44 Tu l’hai spogliato del suo splendore, Ed hai traboccato in terra il suo trono.

45 Tu hai scorciati i giorni della sua giovanezza; Tu l’hai coperto di vergogna. Sela.

46 Infino a quando, o Signore, ti nasconderai tu? Ed arderà l’ira tua come un fuoco, in perpetuo?

47 Ricordati quanto poco tempo io ho da vivere nel mondo; Perchè avresti tu creati in vano tutti i figliuoli degli uomini?

48 Chi è l’uomo che viva, senza veder mai la morte? Che scampi la sua vita di man del sepolcro? Sela.

49 Ove sono, o Signore, le tue benignità antiche, Le quali tu giurasti a Davide per la tua verità?

50 Ricordati, o Signore, del vituperio fatto a’ tuoi servitori, Di quello che io porto in seno; Del vituperio fattoci da tutti i grandi popoli.

51 Conciossiachè i tuoi nemici abbiano vituperate, o Signore, Abbiano vituperate le vestigia del tuo unto.

52 Benedetto sia il Signore in eterno. Amen, Amen

1 Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.

2 Aš tariau: "Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose".

3 "Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

4 ‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ".

5 Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.

6 Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

7 Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

8 Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

9 Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

10 Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

11 Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

12 Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

13 Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

14 Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

15 Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

16 Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

17 Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

18 Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.

19 Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: "Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

20 Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

21 Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

22 Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

23 Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

24 Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

25 Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

26 Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

27 Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

28 Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

29 Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

30 Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

31 jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

32 bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

33 Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

34 nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

35 Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

36 Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

37 bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje".

38 Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

39 Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

40 Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

41 Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

42 Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

43 Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

44 Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

45 Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

46 Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

47 Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

48 Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

49 Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

50 Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

51 kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

52 Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!