1 SIGNORE, io mi son confidato in te, Fa’ ch’io non sia giammai confuso.

2 Riscuotimi, e liberami, per la tua giustizia; Inchina a me il tuo orecchio, e salvami.

3 Siimi una rocca di dimora, Nella quale io entri sempre; Tu hai ordinata la mia salute; Perciocchè tu sei la mia rupe e la mia fortezza.

4 O Dio mio, liberami dalla man dell’empio, Dalla mano del perverso e del violento.

5 Perciocchè tu sei la mia speranza, o Signore Iddio; La mia confidanza fin dalla mia fanciullezza.

6 Tu sei stato il mio sostegno fin dal seno di mia madre; Tu sei quel che mi hai tratto fuori delle interiora di essa; Per te ho avuto del continuo di che lodarti.

7 Io sono stato a molti come un mostro; Ma tu sei il mio forte ricetto.

8 Sia la mia bocca ripiena della tua lode, E della tua gloria tuttodì.

9 Non rigettarmi al tempo della vecchiezza; Ora, che le forze mi mancano, non abbandonarmi.

10 Perciocchè i miei nemici tengono ragionamenti contro a me, E quelli che spiano l’anima mia prendono insieme consiglio.

11 Dicendo: Iddio l’ha abbandonato; Perseguitatelo, e prendetelo; perciocchè non vi è alcuno che lo riscuota.

12 O Dio, non allontanarti da me; Dio mio, affrettati in mio aiuto.

13 Sieno confusi, e vengano meno gli avversari dell’anima mia; Quelli che procacciano il mio male sieno coperti di onta e di vituperio

14 Ma io spererò del continuo, E sopraggiungerò ancora altre lodi a tutte le tue.

15 La mia bocca racconterà tuttodì la tua giustizia, e la tua salute; Benchè io non ne sappia il gran numero.

16 Io entrerò nelle prodezze del Signore Iddio; Io ricorderò la giustizia di te solo.

17 O Dio, tu mi hai ammaestrato dalla mia fanciullezza; Ed io, infino ad ora, ho annunziate le tue maraviglie.

18 Non abbandonarmi ancora, o Dio, fino alla vecchiezza, anzi fino alla canutezza; Finchè io abbia annunziato il tuo braccio a questa generazione, E la tua potenza a tutti quelli che verranno appresso.

19 E la tua giustizia, o Dio, esalterò sommamente: Perciocchè tu hai fatte cose grandi. O Dio, chi è pari a te?

20 Perciocchè, avendomi fatto sentir molte tribolazioni e mali, Tu mi hai di nuovo resa la vita, E mi hai di nuovo tratto fuor degli abissi della terra.

21 Tu hai accresciuta la mia grandezza, E ti sei rivolto, e mi hai consolato.

22 Io altresì, collo strumento del saltero, celebrerò te, E la tua verità, o Dio mio; Io ti salmeggerò colla cetera, o Santo d’Israele.

23 Le mie labbra giubileranno, quando io ti salmeggerò; E insieme l’anima mia, la quale tu hai riscattata.

24 La mia lingua ancora ragionerà tuttodì della tua giustizia; Perciocchè sono stati svergognati, perchè sono stati confusi quelli che procacciavano il mio male

1 Viešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas.

2 Savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!

3 Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!

4 Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.

5 Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.

6 Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.

7 Daugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga.

8 Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.

9 Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks!

10 Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi:

11 "Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!"

12 Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti!

13 Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.

14 Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau.

15 Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.

16 Aš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą.

17 Dieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus.

18 Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu.

19 Dieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve?

20 Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!

21 Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.

22 Dieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis!

23 Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.

24 Ir mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti.