1 Cantico di Maalot, di Davide. DICA pure ora Israele: Se non che il Signore fu per noi;

2 Se non che il Signore fu per noi, Quando gli uomini si levarono contro a noi;

3 Essi ci avrebbero tranghiottiti tutti vivi, Allora che l’ira loro ardeva contro a noi;

4 Allora le acque ci avrebbero inondati; Il torrente sarebbe passato sopra l’anima nostra;

5 Allora le acque gonfiate Sarebbero passate sopra l’anima nostra

6 Benedetto sia il Signore, Che non ci ha dati in preda a’ lor denti.

7 L’anima nostra è scampata dal laccio degli uccellatori, come un uccelletto; Il laccio è stato rotto, e noi siamo scampati.

8 Il nostro aiuto è nel Nome del Signore, Che ha fatto il cielo e la terra

1 Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­

2 jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,

3 jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.

4 Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,

5 gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.

6 Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.

7 Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.

8 Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.