1 Deem graças ao Senhor, porque ele é bom;

seu amor dura para sempre!

2 O Senhor os resgatou? Proclamem em alta voz!

Contem a todos que ele os resgatou de seus inimigos.

3 Pois ele reuniu os que estavam exilados em muitas terras,

do leste e do oeste,

do norte e do sul.

4 Eles vagavam pelo deserto,

perdidos e sem lar.

5 Famintos e sedentos,

chegaram à beira da morte.

6 Em sua aflição, clamaram ao Senhor,

e ele os livrou de seus sofrimentos.

7 Conduziu-os por um caminho seguro,

a uma cidade onde pudessem morar.

8 Que louvem o Senhor por seu grande amor

e pelas maravilhas que fez pela humanidade.

9 Pois ele sacia o sedento

e enche de coisas boas o faminto.

10 Estavam sentados na escuridão e em trevas profundas,

presos com as algemas de ferro do sofrimento.

11 Rebelaram-se contra as palavras de Deus

e desprezaram o conselho do Altíssimo.

12 Por isso ele os sujeitou a trabalhos pesados;

caíram, e não houve quem os ajudasse.

13 Em sua aflição, clamaram ao Senhor,

e ele os livrou de seus sofrimentos.

14 Tirou-os da escuridão e das trevas profundas

e quebrou suas algemas.

15 Que louvem o Senhor por seu grande amor

e pelas maravilhas que fez pela humanidade.

16 Pois ele quebrou as portas de bronze da prisão

e partiu as trancas de ferro.

17 Foram tolos;

rebelaram-se e sofreram por causa de seus pecados.

18 Não conseguiam nem pensar em comer

e estavam às portas da morte.

19 Em sua aflição, clamaram ao Senhor,

e ele os livrou de seus sofrimentos.

20 Enviou sua palavra e os curou,

e os resgatou da morte.

21 Que louvem o Senhor por seu grande amor

e pelas maravilhas que fez pela humanidade.

22 Que ofereçam sacrifícios de ações de graças

e anunciem suas obras com canções alegres.

23 Viajaram pelo mundo em navios;

percorreram as rotas comerciais dos mares.

24 Também eles viram as obras do Senhor

e suas maravilhas nas águas mais profundas.

25 Por sua ordem, os ventos se levantaram

e agitaram as ondas.

26 Seus navios eram lançados aos céus,

depois desciam às profundezas;

foram tomados de pavor.

27 Cambaleavam e tropeçavam, como bêbados,

e não sabiam mais o que fazer.

28 Em sua aflição, clamaram ao Senhor,

e ele os livrou de seus sofrimentos.

29 Acalmou a tempestade

e aquietou as ondas.

30 A calmaria os alegrou,

e ele os levou ao porto em segurança.

31 Que louvem o Senhor por sua bondade

e pelas maravilhas que fez pela humanidade.

32 Que o exaltem em público,

diante da comunidade e dos líderes do povo.

33 Ele transforma rios em desertos,

e fontes de água em terra seca.

34 Torna a terra fértil em solo inútil,

por causa da perversidade de seus habitantes.

35 Também transforma os desertos em açudes

e a terra seca em fontes de água.

36 Leva os famintos para ali se estabelecerem

e construírem suas cidades.

37 Eles semeiam campos, plantam videiras

e têm grandes colheitas.

38 Sim, ele os abençoa!

Ali, criam famílias numerosas,

e seus rebanhos não param de crescer.

39 Mas, quando diminuem em número e empobrecem

por causa da opressão, da miséria e da tristeza,

40 o Senhor lança desprezo sobre seus príncipes

e os faz vagar num deserto sem caminhos.

41 Contudo, livra do sofrimento os pobres

e aumenta suas famílias como rebanhos de ovelhas.

42 Os justos verão essas coisas e se alegrarão,

enquanto os perversos serão calados.

43 Quem é sábio levará tudo isso a sério;

perceberá como tem sido leal o amor do Senhor.

1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.2 Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,3 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.4 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.5 Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.6 Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.7 Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.8 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.9 Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.10 Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,­11 nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,12 todėl Jis pažemino vargu jų širdis,­ krito, ir niekas jiems nepadėjo.13 Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.14 Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.15 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.16 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.17 Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.18 Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.19 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.20 Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.21 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.22 Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.23 Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,24 tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.25 Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.26 Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.27 Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.28 Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.29 Jis nutildo audrą, nuramina bangas.30 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.31 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.32 Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.33 Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius­sausa žeme,34 derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.35 Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę­vandens šaltiniais.36 Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.37 Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.38 Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.39 Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,40 Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,41 bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.42 Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.43 Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.