1 Ó Deus, ouve minha queixa;

protege-me das ameaças de meus inimigos.

2 Esconde-me das tramas dessa multidão perversa,

do tumulto dos que praticam o mal.

3 Eles afiam a língua como espada

e apontam palavras amargas como flechas.

4 De emboscadas, atiram nos inocentes;

atacam de repente, sem medo algum.

5 Animam uns aos outros a fazer o mal

e planejam como preparar armadilhas em segredo.

"Quem nos verá?", perguntam.

6 Enquanto tramam seus crimes, dizem:

"Criamos o plano perfeito!".

Sim, o coração e a mente do ser humano são astutos.

7 Deus, porém, os atingirá com suas flechas

e repentinamente os derrubará.

8 A própria língua os levará à ruína,

e todos que os virem balançarão a cabeça em desprezo.

9 Quando isso acontecer, todos temerão;

proclamarão as obras de Deus

e entenderão o que ele faz.

10 Os justos se alegrarão no Senhor

e nele encontrarão refúgio,

e os que têm coração íntegro

o louvarão.

1 Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.2 Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.3 Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,4 kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.5 Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: "Kas tai matys?"6 Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis­paslaptinga gilybė.7 Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.8 Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.9 Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.10 Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.