1 "Vejam meu servo, que eu fortaleço;
ele é meu escolhido, que me dá alegria.
Pus sobre ele meu Espírito;
ele trará justiça às nações.
2 Não gritará,
nem levantará a voz em público.
3 Não esmagará a cana quebrada,
nem apagará a chama que já está fraca;
fará justiça a todos os injustiçados.
4 Não vacilará nem desanimará,
enquanto não fizer a justiça prevalecer em toda a terra.
Até mesmo terras distantes, do outro lado do mar,
aguardarão suas instruções."
5 Deus, o Senhor, criou os céus e os estendeu;
criou a terra e tudo que nela há.
Dá fôlego a cada um
e vida a todos que caminham sobre a terra.
É ele quem diz:
6 "Eu, o Senhor, o chamei para mostrar minha justiça;
eu o tomarei pela mão e o protegerei.
Eu o darei a meu povo, Israel,
como símbolo de minha aliança com eles,
e você será luz para guiar as nações:
7 abrirá os olhos dos cegos,
libertará da prisão os cativos,
livrará os que estão em calabouços escuros.
8 "Eu sou o Senhor; este é meu nome!
Não darei minha glória a ninguém,
não repartirei meu louvor com ídolos esculpidos.
9 Tudo que profetizei se cumpriu,
e agora profetizarei novamente;
eu lhes falarei do futuro antes que aconteça".
10 Cantem um novo cântico ao Senhor,
cantem seu louvor desde os confins da terra!
Cantem, vocês que navegam pelos mares,
todos vocês que moram em litorais distantes!
11 Levantem a voz, cidades do deserto,
alegrem-se as vilas de Quedar!
Exultem, habitantes de Sela,
aclamem do alto dos montes!
12 Que o mundo inteiro glorifique o Senhor
e cante seu louvor!
13 O Senhor marchará como herói poderoso;
sairá como guerreiro, cheio de fúria.
Dará seu grito de guerra
e esmagará todos os seus inimigos.
14 "Durante muito tempo, fiquei em silêncio;
sim, me contive.
Agora, porém, como a mulher no parto,
gritarei, gemerei e ficarei ofegante.
15 Arrasarei os montes e as colinas
e acabarei com sua vegetação.
Tornarei os rios em terra seca
e secarei os açudes.
16 Conduzirei este povo cego por um novo caminho
e o guiarei por um rumo desconhecido.
Transformarei em luz a escuridão diante dele
e tornarei planos os trechos acidentados.
Sim, farei estas coisas;
não o abandonarei.
17 Mas os que confiam em ídolos
e dizem: ‘Vocês são nossos deuses’,
sofrerão vergonhosa derrota."
18 "Ouçam, surdos!
Olhem e vejam, cegos!
19 Quem é cego como meu povo, meu servo?
Quem é surdo como meu mensageiro?
Quem é cego como meu povo escolhido,
o servo do Senhor?
20 Vocês veem e reconhecem o que é certo,
mas se recusam a fazê-lo.
Ouvem com os ouvidos,
mas não prestam atenção."
21 Porque o Senhor é justo,
ele exaltou sua lei gloriosa.
22 Seu povo, porém, foi roubado e saqueado,
escravizado, aprisionado e apanhado numa armadilha.
São presa fácil para qualquer um
e não têm quem os proteja,
ninguém que os leve de volta para casa.
23 Quem ouvirá essas lições do passado
e verá a ruína que os espera no futuro?
24 Quem permitiu que Israel fosse roubado e ferido?
Foi o Senhor, contra quem pecamos,
pois seu povo não andou em seu caminho,
nem obedeceu à sua lei.
25 Por isso ele derramou sobre eles sua ira ardente
e os destruiu na batalha.
Ficaram envoltos em chamas,
mas se recusaram a entender.
Foram consumidos pelo fogo,
mas não aprenderam a lição.
Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.
1 "Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kurį pamėgau. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonyse.2 Jis nešūkaus ir nepakels balso; jo balso nesigirdės gatvėse.3 Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo.4 Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo".5 Taip sako Viešpats Dievas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė, sutvirtino žemę ir kas ant jos auga, kuris duoda gyvybę ir dvasią tautoms, gyvenančioms žemėje:6 "Aš, Viešpats, pašaukiau tave tiesoje. Aš laikysiu tave už rankos ir padarysiu tave sandora tautai, šviesa pagonims,7 kad atvertum akis akliems, išvestum iš kalėjimo belaisvius, sėdinčius tamsiuose kalėjimuose.8 Aš esu Viešpatstai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams.9 Ankstesnieji dalykai įvyko, skelbiu jums dabar naujus, pranešu anksčiau, negu tai įvyks".10 Giedokite Viešpačiui naują giesmę, gyrius Jam teskamba iki žemės pakraščių! Girkite Jį, plaukiantys jūra ir visa, kas joje, salos ir jų gyventojai!11 Tedžiūgauja dykuma ir jos miestai, kaimai, kedariečių apgyventi; uolų gyventojai linksmai šūkaukite nuo kalnų viršūnių.12 Atiduokite Viešpačiui šlovę ir skelbkite Jo garbę salose!13 Viešpats išeis kaip karžygys, kaip karo vyras pažadins savo įniršį. Jis šauks, šauks garsiai, Jis nugalės savo priešus.14 "Aš ilgai tylėjau, buvau tylus ir kantrus. Dabar šauksiu kaip gimdyvė, iš karto viską sugriausiu ir sunaikinsiu.15 Aš ištuštinsiu kalnus ir kalvas, upes padarysiu salomis, išdžiovinsiu tvenkinius ir žolę.16 Aš vesiu akluosius jiems nežinomais keliais, nepažįstamais takais; pakeisiu jiems tamsą šviesa, kreivus takustiesiais. Aš tai įvykdysiu ir jų nepaliksiu.17 Trauksis atgal ir bus visai sugėdinti tie, kurie pasitiki drožtais atvaizdais ir sako nulietiems stabams: ‘Jūs esate mūsų dievai’.18 Kurtieji, klausykite; aklieji, žiūrėkite ir matykite.19 Kas toks aklas kaip mano tarnas ir kurčias kaip mano pasiuntinys, kurį siunčiu? Kas toks aklas kaip ištikimasis, kaip Viešpaties tarnas?20 Jis žiūri, bet nepastebi. Jo ausys atviros, bet jis negirdi".21 Viešpats panorėjo dėl savo teisumo išaukštinti ir išgarsinti įstatymą.22 Tauta yra apiplėšta ir apvogta, visi klasta suimti ir sugrūsti kalėjimuose. Jie tapo grobiu, ir nėra gelbėtojo. Niekas nereikalauja paleisti aukos.23 Kas iš jūsų atkreipia dėmesį į tai ir rūpinasi tuo, kas bus ateityje?24 Kas leido Jokūbą apiplėšti ir Izraelį apvogti? Ar ne Viešpats, kuriam mes nusikaltome? Jie nenorėjo vaikščioti Jo keliais ir paklusti įstatymui.25 Jis išliejo ant Izraelio savo degančią rūstybę ir užleido karo baisumą. Visur siautė ugnis, bet jis nesuprato, ji degino jį, bet jis neėmė to į širdį.