1 O Senhor, porém, terá misericórdia dos descendentes de Jacó. Mais uma vez, escolherá Israel para ser seu povo. Ele os trará de volta e os estabelecerá em sua própria terra. Gente de muitas nações virá, se juntará a eles ali e se unirá ao povo de Israel. 2 As nações do mundo ajudarão o povo de Israel a retornar, e aqueles que vierem morar na terra do Senhor os servirão. Os que conquistaram Israel serão conquistados, e Israel dominará seus opressores.
3 Naquele dia, quando o Senhor der a seu povo descanso da tristeza, do medo e da terrível escravidão a que foram submetidos, 4 vocês zombarão do rei da Babilônia e dirão:
"O homem poderoso foi destruído;
acabou sua insolência.
5 O Senhor esmagou seu poder perverso
e derrubou seu reino de maldade.
6 Você feriu o povo com incontáveis golpes de fúria;
cheio de ira, dominou as nações
com tirania implacável.
7 Mas, por fim, a terra descansa tranquila;
agora pode voltar a cantar!
8 Até as árvores do bosque,
os ciprestes e os cedros do Líbano,
entoam esta alegre canção:
‘Agora que você foi derrubado,
ninguém virá nos derrubar!’.
9 "O lugar dos mortos se empolga
com a sua chegada.
Líderes e reis mortos há muito tempo
se levantam para vê-lo.
10 A uma só voz eles clamam:
‘Agora você é tão fraco quanto nós!
11 Seu orgulho foi enterrado com você;
o som da harpa em seu palácio cessou.
Agora larvas são seu lençol,
e vermes, sua coberta’.
12 "Como você caiu dos céus,
ó estrela brilhante, filho da alvorada!
Foi lançado à terra,
você que destruía as nações.
13 Pois dizia consigo:
‘Subirei aos céus
e colocarei meu trono acima das estrelas de Deus.
Dominarei no monte dos deuses,
nos lugares distantes do norte.
14 Subirei aos mais altos céus
e serei como o Altíssimo’.
15 Em vez disso, será lançado ao lugar dos mortos,
ao mais profundo abismo.
16 Todos olharão para você e perguntarão:
‘É esse o homem que fazia a terra tremer
e abalava os reinos do mundo?
17 É esse o rei que destruiu a terra
e a transformou em deserto?
É ele que arrasava as grandes cidades
e não tinha misericórdia de seus prisioneiros?’.
18 "Os reis das nações foram sepultados em glória majestosa,
cada um em seu túmulo,
19 mas você será lançado fora de sua sepultura,
como um galho inútil.
Como um cadáver pisoteado,
será jogado numa vala comum,
com os que foram mortos na batalha.
Descerá ao abismo
20 e não terá um sepultamento digno,
pois destruiu sua nação
e massacrou seu povo.
Os descendentes de alguém tão perverso
nunca mais receberão honras.
21 Matem os filhos desse homem!
Que morram por causa dos pecados do pai,
para que não se levantem a fim de conquistar a terra
e encher o mundo com suas cidades".
22 Assim diz o Senhor dos Exércitos:
"Eu mesmo me levantei contra a Babilônia!
Destruirei seus filhos e os filhos de seus filhos",
diz o Senhor.
23 "Transformarei a Babilônia em lugar para corujas,
cheio de pântanos e brejos;
varrerei a terra com a vassoura da destruição.
Eu, o Senhor dos Exércitos, falei!"
24 O Senhor dos Exércitos jurou:
"Tudo acontecerá como planejei;
será conforme decidi.
25 Derrubarei os assírios quando estiverem em Israel
e os pisotearei em meus montes.
Meu povo não será mais seu escravo,
nem se curvará sob o peso de suas cargas.
26 Tenho um plano para toda a terra;
minha mão está sobre todas as nações.
27 O Senhor dos Exércitos falou;
quem pode mudar seus planos?
Quando levanta sua mão,
quem pode detê-la?".
28 Recebi esta mensagem no ano em que o rei Acaz morreu:
29 Não se alegrem, filisteus,
por estar morto o rei que os feriu.
Pois dessa cobra nascerá outra mais venenosa,
uma serpente terrível e abrasadora!
30 Alimentarei os pobres em meus pastos,
e os necessitados se deitarão em paz.
Quanto a vocês, eu os matarei de fome
e destruirei os poucos que restarem.
31 Lamentem junto aos portões! Chorem alto nas cidades!
Derretam-se de medo, filisteus!
Um exército poderoso vem do norte, como fumaça;
cada soldado avança depressa, ansioso para lutar.
32 Que diremos aos mensageiros filisteus? Digam-lhes:
"O Senhor reconstruiu Sião;
dentro de seus muros seu povo oprimido encontrará refúgio".
Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.
1 Nes Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų pačių krašte. Prie jų jungsis ateiviai ir glausis prie Jokūbo.2 Pagonys paims juos ir parves į jų vietą. Izraelitai Viešpaties žemėje juos apgyvendins kaip tarnus ir tarnaites. Jie padarys belaisvius tuos, kurių belaisviai jie buvo, ir pavergs savo prispaudėjus.3 Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę,4 tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: "Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko!5 Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą,6 kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo.7 Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja.8 Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.9 Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius.10 Visi jie kalbės tau: ‘Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!’11 Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave.12 Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?13 Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.14 Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!’15 Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.16 Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: ‘Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės?17 Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?’18 Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose.19 Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas.20 Tu nebūsi palaidotas su kitais, nes sunaikinai savo kraštą, išžudei tautą. Niekada nebus minimi piktadario palikuonys.21 Išžudykite jo vaikus už tėvo nusikaltimus, kad jie nebepakiltų, neapgyvendintų krašto ir nepripildytų žemės savo miestų".22 "Aš eisiu prieš juos,sako kareivijų Viešpats,sunaikinsiu Babilono vardą ir likutįsūnų ir vaikaitį",sako Viešpats.23 "Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota",sako kareivijų Viešpats.24 Kareivijų Viešpats prisiekė: "Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus.25 Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių.26 Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas".27 Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys?28 Karaliaus Ahazo mirties metais buvo paskelbta:29 "Nedžiūgauk, filistinų žeme, kad rykštė, kuri tave plakė, yra sulaužyta. Iš gyvatės šaknų augs angis, o iš angies kiaušiniųdrakonas.30 Beturčių pirmagimiai bus maitinami, neturtingieji gulės saugiai. Tavo šaknį pražudysiu badu, jis išžudys tavo likutį.31 Vartai, dejuokite! Mieste, šauk! Išsigąskite visi filistinai! Iš šiaurės atslenka dūmai, jų gretose nėra nė vieno atsiliekančio".32 Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą.