Publicidade

Isaías 49

A comissão do servo do Senhor

1 Ouçam-me, vocês em terras distantes!

Prestem atenção, vocês que estão longe!

O Senhor me chamou antes de meu nascimento;

desde o ventre ele me chamou pelo nome.

2 Tornou minhas palavras de juízo afiadas como espada,

escondeu-me na sombra de sua mão;

sou como flecha afiada em sua aljava.

3 Ele me disse: "Você é meu servo, Israel,

e me trará glória".

4 Respondi: "Mas meu trabalho parece tão inútil!

Esforcei-me em vão, sem propósito algum.

No entanto, deixo tudo nas mãos do Senhor;

confio que Deus me recompensará".

5 Agora, fala o Senhor,

aquele que no ventre me formou para ser seu servo,

que me encarregou de trazer Israel de volta para ele.

O Senhor me honrou,

meu Deus me fortaleceu.

6 Ele diz: "Você fará mais que restaurar o povo de Israel para mim;

eu o farei luz para os gentios,

e você levará minha salvação aos confins da terra".

7 O Senhor, o Redentor e o Santo de Israel,

diz àquele que é desprezado e rejeitado pelas nações,

àquele que é servo dos governantes:

"Reis se levantarão quando você passar,

príncipes se curvarão até o chão,

por causa do Senhor, que é fiel,

por causa do Santo de Israel, que o escolheu".

Promessas da restauração de Israel

8 Assim diz o Senhor:

"No tempo certo, eu lhe responderei;

no dia da salvação, o ajudarei.

Eu o protegerei e o darei ao povo,

para que seja símbolo da minha aliança com eles.

Por seu intermédio, restabelecerei a terra de Israel

e a devolverei a seu povo.

9 Direi aos prisioneiros: ‘Saiam em liberdade!’,

e aos que estão na escuridão: ‘Venham para a luz!’.

Serão minhas ovelhas e se alimentarão em pastos verdes

e nas colinas que antes eram estéreis.

10 Não terão fome nem sede,

e o sol ardente não os atingirá.

Pois o Senhor, em sua misericórdia, os guiará;

ele os conduzirá a águas frescas.

11 Transformará os montes em caminhos planos,

e as estradas serão erguidas acima dos vales.

12 Vejam, meu povo retornará de longe,

de terras ao norte e a oeste,

e de lugares distantes ao sul, como o Egito".

13 Cantem, ó céus!

Alegre-se, ó terra!

Irrompam em cânticos, ó montes!

Pois o Senhor consolou seu povo

e terá compaixão dele em meio ao sofrimento.

14 Sião, porém, diz: "O Senhor nos abandonou,

o Senhor se esqueceu de nós".

15 "Pode a mãe se esquecer do filho que ainda mama?

Pode deixar de sentir amor pelo filho que ela deu à luz?

Mesmo que isso fosse possível,

eu não me esqueceria de vocês!

16 Vejam, escrevi seu nome na palma de minhas mãos;

seus muros em ruínas estão sempre em minha mente.

17 Em breve, seus descendentes voltarão,

e todos que procuram destruí-la irão embora.

18 Olhe ao redor e veja,

pois todos os seus filhos voltarão para você.

Tão certo como eu vivo", diz o Senhor,

"eles serão como joias, e você se enfeitará com eles,

como uma noiva se enfeita.

19 "Seu povo logo encherá

até as regiões mais desoladas de sua terra abandonada.

Seus inimigos, que a escravizaram,

estarão bem longe.

20 As gerações nascidas no exílio voltarão e dirão:

‘Precisamos de mais espaço!

Esta terra é pequena demais!’.

21 Então você pensará:

‘Quem me deu todos esses descendentes?

Quase todos os meus filhos foram mortos,

e os que restaram foram levados para o exílio;

fiquei aqui sozinha.

De onde veio tanta gente?

Quem os criou para mim?’"

22 Assim diz o Senhor Soberano:

"Vejam, darei um sinal às nações;

elas trarão os filhos pequenos de Israel de volta nos braços

e carregarão as filhas nos ombros.

23 Reis e rainhas os servirão

e atenderão a todas as suas necessidades.

Eles se curvarão diante de você com o rosto no chão

e lamberão o pó de seus pés.

Então você saberá que eu sou o Senhor;

quem confia em mim jamais será envergonhado".

24 Quem pode tirar o despojo das mãos de um guerreiro?

Quem pode exigir que um tirano liberte seus prisioneiros?

25 Mas o Senhor diz:

"Os cativos dos guerreiros serão libertos,

e o despojo dos tiranos será retomado.

Pois lutarei contra os que lutam contra você

e salvarei seus filhos.

26 Alimentarei seus inimigos com a própria carne deles,

ficarão bêbados com rios do próprio sangue.

Todo o mundo saberá que eu, o Senhor,

sou seu Salvador e seu Redentor,

o Poderoso de Israel".

Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.

1 Klausykitės, salos, stebėkite, toli esančios tautos! Viešpats pašaukė mane dar man negimus, Jis minėjo mano vardą, kai tebebuvau motinos įsčiose.2 Jis padarė mano žodžius lyg aštrų kardą ir pridengė mane savo rankos šešėliu; Jis padarė mane tinkama strėle ir paslėpė savo strėlinėje.3 Jis sakė: "Tu, Izraeli, esi mano tarnas, per tave būsiu pašlovintas".4 Aš sakiau: "Veltui dirbau, be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas; bet pas Viešpatį yra mano teisingumas, pas Dievą mano atlyginimas".5 Dabar kalba Viešpats, kuris nuo gimimo padarė mane savo tarnu, kad sugrąžinčiau Jam Jokūbą ir surinkčiau Izraelį. Aš būsiu šlovingas Viešpaties akyse, Dievas yra mano stiprybė.6 Jis sako: "Negana to, kad tu būsi mano tarnu Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš tave padarysiu šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių".7 Taip sako Viešpats, Izraelio atpirkėjas, jo Šventasis, valdovų vergui, kurį žmonės paniekino ir tautos bjaurisi: "Karaliai pamatys ir atsistos, kunigaikščiai pagarbins dėl Viešpaties, kuris ištikimas, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išsirinko".8 Taip sako Viešpats: "Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.9 Kad sakytum belaisviams: ‘Išeikite’, ir tamsoje esantiems: ‘Pasirodykite’. Jie ganysis pakelėse, aukštumos bus jų ganykla.10 Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.11 Aš pravesiu kelius kalnuose ir vieškelius aukštumose.12 Štai šitie ateis iš toli, tie­iš šiaurės ir vakarų, o anie­iš Sinimo krašto".13 Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!14 Bet Sionas sakė: "Viešpats paliko mane, Viešpats užmiršo mane".15 "Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.16 Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse.17 Tavo sūnūs atskuba, o tavo ardytojai ir naikintojai pasitraukia.18 Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie visi renkasi prie tavęs. Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­tu juos priimsi kaip papuošalus ir jais pasidabinsi lyg sužadėtinė.19 Tavo griuvėsiuose, ištuštėjusiose vietose ir sunaikintoje šalyje bus ankšta gyventojams, o tie, kurie tave naikino, bus toli.20 Tavo vaikai, gimę priespaudoje, sakys: ‘Mums ankšta, padaryk daugiau vietos gyventi’.21 Tu galvosi: ‘Kada man gimė šitie? Juk aš buvau nevaisinga ir bevaikė, tremtinė ir belaisvė. Kas juos užaugino? Aš buvau viena palikta. Iš kur šitie?’ "22 Taip sako Viešpats Dievas: "Aš ištiesiu savo ranką į tautas ir duosiu ženklą pagonims; jie atneš tavo sūnus glėbyje ir tavo dukteris ant pečių.23 Karaliai bus tavo sargai ir karalienės­auklės. Jie puls prieš tave veidu į žemę ir laižys dulkes nuo tavo kojų. Tuomet suprasi, kad Aš esu Viešpats; nebus sugėdinti, kurie laukia manęs.24 Argi iš galingojo galima atimti grobį? Ar belaisvius galima išgelbėti iš galiūno?25 Bet taip sako Viešpats: ‘Belaisviai bus atimti iš galiūno ir grobis išplėštas iš galingojo. Aš kovosiu su tais, kurie kovojo prieš tave, ir tavo vaikus išgelbėsiu.26 Aš maitinsiu tavo prispaudėjus jų pačių kūnu, ir jie gers savo kraują kaip vyną. Tada kiekvienas kūnas žinos, kad Aš esu Viešpats, tavo gelbėtojas ir atpirkėjas, Jokūbo Galingasis’ ".

Veja também

Publicidade
Bíblia Online Bíblia Online

Bíblia Online • Versão: 2026-04-20_12-06-32-