1 O justo perece,
e o fiel muitas vezes morre cedo,
mas ninguém parece se importar
nem se perguntar por quê.
Ninguém parece entender
que Deus os poupa do mal que virá.
2 Pois quem anda por caminhos íntegros
descansará em paz quando morrer.
3 "Mas vocês, filhos de feiticeiras, venham cá!
Aproximem-se, filhos de adúlteros e de prostitutas!
4 De quem vocês zombam,
fazendo caretas e mostrando a língua?
Vocês são filhos de pecadores e de mentirosos!
5 Adoram seus ídolos com ardente paixão,
debaixo dos carvalhos e de toda árvore verdejante.
Sacrificam os filhos nos vales,
entre as rochas dos desfiladeiros.
6 Seus deuses são as pedras lisas nos vales;
vocês os adoram com ofertas derramadas e ofertas de cereais.
Eles, e não eu, são sua herança;
pensam que tudo isso me agrada?
7 Cometeram adultério em todos os montes altos;
ali adoraram seus ídolos
e foram infiéis a mim.
8 Puseram símbolos pagãos
nos batentes e atrás das portas.
Abandonaram-me
e foram para a cama com esses deuses detestáveis.
Comprometeram-se com eles
e gostam de olhar seus corpos nus.
9 Foram até Moloque,
com óleo de azeite e muitos perfumes,
e enviaram para longe seus mensageiros,
até mesmo ao mundo dos mortos.
10 Cansaram-se de tanto procurar,
mas nunca desistiram.
O desejo renovou suas forças,
de modo que não ficaram exaustos.
11 "Vocês temem esses ídolos?
Eles os apavoram?
Foi por isso que mentiram para mim
e se esqueceram de mim e de minhas palavras?
Foi por causa do meu longo silêncio
que deixaram de me temer?
12 Agora mostrarei a todos essas suas boas obras;
nenhuma delas os ajudará.
13 Vejamos se seus ídolos os salvarão
quando clamarem por socorro.
Até um sopro de vento é capaz de derrubá-los;
basta alguém respirar sobre eles para que tombem!
Mas quem confia em mim herdará a terra
e possuirá meu santo monte."
14 Deus diz: "Preparem o caminho!
Tirem do meio da estrada as rochas e as pedras,
para que meu povo passe!".
15 O Alto e Sublime, que vive na eternidade,
o Santo diz:
"Habito nos lugares altos e santos,
e também com os de espírito oprimido e humilde.
Dou novo ânimo aos abatidos
e coragem aos de coração arrependido.
16 Porque não lutarei contra vocês para sempre,
nem ficarei eternamente irado.
Se o fizesse, todos morreriam,
sim, todos os seres que eu criei.
17 Por causa da cobiça do meu povo,
fiquei furioso e os castiguei.
Afastei-me deles,
mas continuaram a seguir seu caminho obstinado.
18 Tenho visto o que fazem,
mas ainda assim irei curá-los.
Eu os guiarei,
consolarei os que choram,
19 porei em seus lábios palavras de louvor.
Que eles tenham muita paz,
tanto os que estão perto como os que estão longe",
diz o Senhor, que os cura.
20 "Os perversos, porém, são como o mar agitado
que nunca se aquieta
e revolve lama e sujeira sem parar.
21 Para os perversos não há paz",
diz o meu Deus.
Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.
1 Teisusis žūva, ir nė vienas į tai nekreipia dėmesio; gailestingasis miršta, ir niekas nepastebi, kad teisusis paimamas iš vargo2 ir eina ramybėn. Kas elgiasi dorai, ilsėsis savo guoliuose.3 "Jūs, kerėtojos sūnūs, svetimautojo ir paleistuvės palikuonys, ateikite ir klausykite!4 Iš ko jūs tyčiojatės? Kam rodote liežuvį? Argi jūs ne nusikaltėlių vaikai, melagių palikuonys?5 Jūs degate aistra stabams po lapuotais medžiais; žudote kūdikius paupiuose, uolų plyšiuose.6 Jūsų dalis tarp glotnių upelio akmenėlių; toks jūsų likimas; stabams jūs aukojate gėrimus ir duonos auką. Argi Aš turėčiau tai pakęsti?7 Kalnuose patiesęs savo guolį, tu eini aukoti aukų.8 Ant durų staktų tu pasidarei sau ženklą. Nudengusi ir praplatinusi lovą, tu palikai mane; susitarus su jais, pamėgai jų lovą.9 Tu pasitepusi išėjai pas karalių; savo pasiuntinius pasiuntei toli, kritai iki pragaro.10 Tu pavargai besiblaškydama, bet nesakei: ‘Nėra vilties’. Tu pamėgai tokį gyvenimą ir taip toliau darei.11 Ko tu bijojai, kad melavai ir neprisiminei manęs, ir neėmei į širdį? Ar ne dėl to, kad taip ilgai tylėjau, tu lioveisi manęs bijoti?12 Aš paskelbsiu tavo teisumą ir tavo darbus; jie tau nebus naudingi.13 Kai tu šauksi, tegelbsti tave tavo surinktieji. Vėjo dvelkimas juos visus nuneš. O kas pasitiki manimi, tas gaus žemę ir paveldės mano šventąjį kalną".14 Ir sakys: "Nutieskite kelią, nutieskite kelią mano tautai ir pašalinkite kliūtis".15 Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: "Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.16 Aš neamžinai bylinėsiuos ir nevisada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų.17 Aš užsirūstinau dėl nuodėmingo tautos godumo, smogiau jai ir savo veidą paslėpiau, bet ji ėjo toliau klaidingu savo širdies keliu.18 Aš mačiau jos kelius ir Aš gydysiu bei vedžiosiu ją, suteiksiu jai ramybės ir paguodos.19 Ramybė ir taika arti ir toli esantiems,sako Viešpats.Aš ją pagydysiu.20 Nedorėliai yra lyg sujudinta jūra, kuri negali nurimti, jos vanduo išmeta purvą ir dumblą.21 Nėra ramybės nedorėliui",sako mano Dievas.