1 Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.2 Jobas prabilo ir tarė:3 "Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.4 Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.5 Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.6 Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.7 Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.8 Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.9 Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.10 Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.11 Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?12 Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?13 Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi14 kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,15 arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,16 arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.17 Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.18 Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.19 Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.20 Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?21 Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.22 Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.23 Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?24 Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.25 Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.26 Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo".

1 Senjälkeen Job avasi suunsa ja kirosi syntymäpäivänsä;2 Job lausui ja sanoi:4 Se päivä muuttukoon pimeydeksi; älköön Jumala korkeudessa sitä kysykö, älköönkä valonsäde sille paistako.5 Omistakoon sen pimeys ja pilkkopimeä, pilvi laskeutukoon sen päälle, peljästyttäkööt sitä päivänpimennykset.6 Sen yön ryöstäköön pimeys; älköön se iloitko vuoden päivien parissa, älköön tulko kuukausien lukuun.7 Katso, hedelmätön olkoon se yö, älköön siinä riemuhuuto raikuko.8 Kirotkoot sen päivänmanaajat, ne, jotka saavat hereille Leviatanin.9 Pimentykööt sen kointähdet, odottakoon se valoa, joka ei tule, älköön se aamuruskon silmäripsiä nähkö,10 koska se ei sulkenut minulta kohdun ovia eikä kätkenyt vaivaa minun silmiltäni.11 Miksi en kuollut heti äidin helmaan, miksi en menehtynyt kohdusta tullessani?12 Miksi olivat minua vastaanottamassa polvet, minkätähden rinnat imeäkseni?13 Sillä makaisinhan rauhassa silloin, nukkuisin ja saisin levätä14 kuningasten ja maan neuvosmiesten kanssa, jotka ovat rakentaneet itselleen pyramiideja,15 päämiesten kanssa, joilla on ollut kultaa, jotka ovat täyttäneet talonsa hopealla;16 tahi olisin olematon niinkuin maahan kätketty keskoinen, niinkuin sikiöt, jotka eivät ole päivänvaloa nähneet.17 Siellä lakkaavat jumalattomat raivoamasta, siellä saavat uupuneet levätä;18 kaikki vangit ovat rauhassa, eivät kuule käskijän ääntä.19 Yhtäläiset ovat siellä pieni ja suuri, orja on vapaa herrastansa.20 Miksi hän antaa vaivatulle valoa ja elämää murhemielisille,21 jotka odottavat kuolemaa, eikä se tule, jotka etsivät sitä enemmän kuin aarretta,22 jotka iloitsisivat riemastuksiin asti, riemuitsisivat, jos löytäisivät haudan-23 miehelle, jonka tie on ummessa, jonka Jumala on aitaukseen sulkenut?24 Sillä huokaukseni on tullut minun leiväkseni, valitukseni valuu kuin vesi.25 Sillä mitä minä kauhistuin, se minua kohtasi, ja mitä minä pelkäsin, se minulle tapahtui.